Savanorystė jau turi savo himną!

Raigardas Tautkus ir Kauno miesto „Šampaninis" choras drauge sukūrė himną savanorystei pavadinimu „Mums pakeliui".

Dainos klipas: http://www.youtube.com/watch?v=2QKhj3xLn5k

Darbo paieškos.

Kaip jaunam žmogui susirasti darbą ir nesusipainioti klaidžiame pašaukimo kelyje? Į tokius ir panašius klausimus atsako jau spėjęs išgarsėti blogeris Kernius.

Skaityti straipsnį: http://kernius.net/kodel-jauni-zmones-neturi-darbo-ir-ka-daryti-kad-tu-ji-visuomet-turetum

Fotografijos konkursas 2011

Įkvėpti Europos Komisijos pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ temos, ketvirtojo fotografijos konkurso „Aš gyvenu, vadinasi, judu – aš judu, vadinasi, gyvenu“ organizatoriai kviečia visus jaunus žmones nuo 16 iki 35 metų amžiaus, gyvenančius vienoje iš 27 ES šalių narių, siųsti nuotraukas, iliustruojančias, kaip jie supranta judrų jaunimą: tai gali būti momentai iš darbo, studijų ar kasdienio gyvenimo.

Galutinė data pateikti nuotraukoms: 2011 m. birželio 30 d.

Išsami informacija: http://www.pes.cor.europa.eu/move.html

"Lekiantys labirintai" 2011

Tamsi naktis, šviečiančios liemenės, miesto šurmulys...

Ruošk kojas klaidžiojimui ilgais labirintais, augink žinias apie ES ir parodyk miestui savo galią!

Orientacinės miesto varžybos skirtos Europos gimtadieniui paminėti. Šventėje gali dalyvauti visi norintys gerai praleisti laiką, pamatyti kitokį naktinį miestą bei išbandyti savo jėgas tiek žinių, tiek greičio žaidime.

Tai naujas interaktyvus žaidimas, Šiauliuose vyksiantis jau antrą kartą.

Geresnio scenarijaus šeštadienio vakarui nė nesugalvosi!

Laimėtojai bus apdovanoti specialiais prizais – siurprizais, diplomais ir taurėmis.

Renkamės: 2011 m. gegužės 7d. Šiaulių Kultūros centre

Registracija: 20:30 – 21:30 val

Platesnė informacija ir registracija: www.mst.ten.lt, lekiantyslabirintai@gmail.com

Kontaktai: 862698058, lekiantyslabirintai@gmail.com

Renginio organizatoriai: Jaunimo Europos komanda, "Europe Direct" Šiauliai ir Šiaulių moksleivių savanorių klubas

Praėjusių metų akimirkos:

"Reikia suvalgyti gerą šokolado plytą pusryčiams"

Trys šimtukai iš brandos egzaminų. Sakote, neįtikėtina? "Neįmanoma visko išmokti atmintinai, į kai kuriuos klausimus galėjau atsakyti tik pasitelkusi fantaziją" - teigia Beatričė Vilkonytė, buvusi Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė, kadaise sveikinta Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus už aukštus mokslo pasiekimus.

Beatriče, egzaminus išlaikei aukščiausiais įvertinimais. Kokie buvo tavo gabumai mokykloje?

Mano klasė buvo labai stipri, visi gerai mokėsi, todėl niekada nebuvau pirmūnė, buvo geriau besimokančių.

Kaip ruošeisi egzaminams?

Padarydavau tik namų darbus, nes papildomam mokymuisi laiko neužtekdavo. Žinoma, rašydavausi konspektus, nes man lengviau mokytis iš savo užrašų nei iš vadovėlių, spręsdavau senus egzaminus . Papildomai mokytis nėjau, užtekdavo ir mokyklos pamokų. Paskutinę savaitę pakartojau viską, peržvelgiau užrašus ir tiek.

Kokia popamokine veikla užsiėmei dvyliktoje klasėje?

Beveik kiekvieną dieną į žirgyną lėkdavau joti. Žirgai man visada šventas reikalas būdavo, jų į jokį mokslą neiškeisčiau.

Ar jaudinaisi prieš egzaminus?

Ne, visai nesijaudinau. Gal todėl, kad man buvo visiškai nesvarbu, kiek procentų gausiu. Jau žinojau, kad įstojau ten, kur norėjau.


Beatriče, ką patartum abiturientams, besiruošiantiems egzaminams?

Nesijaudinti, nesinervuoti, kuo "šviesesne" galva ateiti į egzaminą, nepanikuoti, jeigu nežinai atsakymo į klausimą, pasilikti jį pabaigai. Būtina gerai išsimiegoti prieš egzaminą, dieną prieš dar kartą viską peržvelgti, kad susikoncentruotum ties svarbiausiais dalykais ir suvalgyti gerą šokolado plytą pusryčiams.

Kaip manai, kokia yra "šimtuko gavimo" sėkmės formulė?

Nežinau, nes turbūt tokios nėra arba ji kiekvienam yra skirtinga. Labai daug kas lemia šimtuko gavimą: tiek žmogaus emocinė būsena per egzaminą, tiek pats egzaminas ir jo sudėtingumas, loginio mąstymo ir fantazijos lygis. Neįmanoma išmokt visko mintinai, į kai kuriuos klausimus galėjau atsakyti tik pasitelkus fantaziją. Žinoma, ir nuo sėkmės priklauso tas šimtukas, nes jeigu ko nors nežinai, bandai spėti.

Pasakymas "jei mokeisi visus mokyklos 12 metų, dėl egzaminų nereikia jaudintis" yra populiarus. Ką tu manai apie tai?

O čia jau priklauso nuo to, kiek procentų tikiesi gauti. Norint gauti šimtuką, reikia darbo įdėti.

Ačiū už pokalbį. Sėkmės tau, Beatriče, ateityje!

Ar brandos atestatas garantuoja asmenybės brandą?

Dvyliktokai – jau ne be vaikai, tačiau kodėl abiturientai specialybę renkasi pagal nuotaiką ar paliepti tėvų, kodėl studijos užsienyje tapo be pagrindo populiarios? Visgi, ką mes renkamės studijas ar šalį? Tokias aktualijas nagrinėja straipsnis „Ar brandos atestatas garantuoja asmenybės brandą?"

Skaityti straipsnį: http://www.lrytas.lt/-13028718111302212277-ar-brandos-atestatas-garantuoja-asmenyb%C4%97s-brand%C4%85.htm

Janonieti, nepraleisk progos tapti Lietuvos lyderiu!

Jei turi žinių apie demokratiją, gali pasidalinti idėjomis, kaip išspręsti visuomeninio gyvenimo problemas, nori įvykdyti vietines valdžios reformas, esi atkaklus ir nebijai pareikšti savo nuomonės pasauliui, dalyvauk konkurse "Jaunieji lyderiai".

Daugiau informacijos: http://www.jaunieji-lyderiai.lt/

Krepšinio šalis

Dalyvauk fotokonkurse „Krepšinio šalis" ir laimėk bilietus į Europos krepšinio čempionatą. Tau tereikia atsiųsti neįprastų krepšinio žaidimo vietų ir jose užfiksuotų momentų fotografijas.

Daugiau informacijos: http://krepsiniosalis.lrytas.lt/

Tikras galvos skausmas

Dažnas šių laikų jaunuolis suka galvą dėl ateities profesijos. Plačios pasirinkimo galimybės, didžiulis skaičius mokslo įstaigų, "tikrojo savęs neatradimas" kartais priverčia abejoti pasirinktu ateities modeliu.

Šiandienos delfi portalo straipsnis tiems, kurie vis dar pasiklydę profesijų labirintuose.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/profesijos-po-20-metu-nuo-gyvunu-advokatu-iki-kosmoso-gidu.d?id=44204383

Antra proga.

Tiems, kurie nespėjo įsigyti mokyklos laikraščio, suteikiame dar vieną progą :) Apačioje Jums pateikiame keletą straipsnių iš šviežutėlės „Tebūnie šviesos" . Įdomaus, gero ir smagaus skaitymo.

Mario broliukai, įneškit!

Šiuos du vyrukus sutinkame kiekvieną dieną mokykloje: stori riaumojantys balsai, lėta, „poniška“ eisena ir žali kombinezonai. Šie vyrai dažnai vadinami vieno kompiuterinio žaidimo, arba lenkiško animacinio filmuko, herojais. Spėkite, kas jie? Žinoma, tai mokyklos darbininkai Stasys Stuckus ir Rimas Benevičius! Per ketverius metus „Mario broliukai“ tapo visiems gerai pažįstami. Aš kalbėjausi tik su Stasiu, kuris yra kiek apkūnesnis už Rimą (manau, tai padės suprasti, kuris yra kuris). Rimas dabar atostogauja. Prieš ketverius su puse metų darbininkas Stasys ir buvęs mokyklos ūkvedys Ričardas Bergmanas, dar dirbdami „Šventupio“ mokykloje, gavo atleidimo lapelius. Netekę darbo, jie atėjo dirbti į Janonį. Iš Gytarių atėjo Rimas. Jie pažįstami buvo jau anksčiau: nors kartu už stalo nesėsdavo, bet buvo geri draugai.

Jeigu jums dar neteko pabuvoti šių vyrukų darbo patalpose, dar vadinamomis „Buitine“, tai siūlau ten būtinai apsilankyti, mat vyručiai jose įsirengė tarsi antrąjį muziejų. Ant sienų kabo Lenino, Tolstojaus, Basanavičiaus plakatai, netrūksta ir subtiliai savo kūną prisidengusių mergaičių nuotraukų. Visi šie ,,turtai“ pateko į ,,Buitinę“ atsitiktinai: vieni atnešti laikinai priglausti, tačiau rado sau vietą ant dirbtuvių sienų, kiti – nežinia iš kur atsiradę.

Kol darbininkas Rimas atostogauja, jį pavaduoja Zigmas Masionis, kuris anksčiau dirbo „Sandoros“ mokykloje. Pokalbio metu jis visą laiką sąmojingai juokavo. Galiu patikinti, jog jis - draugiškas vyrukas: su juo galite drąsiai sveikintis - visada atsakys ir dar nusišypsos!

Kalbai pakrypus apie darbus mokykloje, Stasys rodo tris lapus, kuriuose surašyti visų metų ,,rūpesčiai“: ties kai kuriais iš jų jau sudėti pliusiukai. Vis dėlto darbų sąrašas nėra jau toks ilgas... Vyrai prisimena renovaciją, kai reikėjo keisti vandentiekio, šildymo, elektros sistemas: „Tuomet keliais ir alkūnėm eidavom“. Su plačia šypsena Stasys prisimena ir senuosius tualetus- tupyklas: „Buvo vargo, eidavom ir eidavom atkišt“.

Daugelis mokinių yra nepatenkinti, jog užtvertas antro aukšto koridorius. Darbininkai sako, kad greičiau darbus pabaigti trukdo įvairūs mokykloje vykstantys renginiai, dėl kurių jie negali dirbti. Turbūt matėte dvi žiojėjančias skyles priešais mokytojų kambarį? Darbštūs vyrai atskleidė paslaptį, kad tai dvi senos arkos. Tiesa, jų atidengti iki pat apačios, kaip esą pas mokytoją V.Rakužienę, nepavyks, nes per juos nutiesti kabeliai , o ir priešgaisrinės sistemos skydinė stovi čia pat. Noras atidengti didesnę dalį arkos liko neišpildytas dar ir dėl to, kad bijota pažeisti vieną muziejaus kolonų. Balandžio 18 d. darbininkai planuoja pradėti 206 kabineto remontą, tad grįžę po atostogų galime tikėtis visiškai pasikeitusio kabineto.

Stasys negaili komplimentų mūsų mokyklos Direktoriui ir sako, kad jis nuo buvusio jo mokyklos direktoriaus skiriasi „kaip diena ir naktis“. Be abejo, kartais ne viskas ir nuo jo priklauso: „Kartais reikia ir,, money money“ turėti, kad nudirbtum darbus“.

Paklaustas, ar yra laimingas dirbdamas JJG , Stasys atsako: „O kur dingsi? Būtų darbų, pagalvotum, gal kur kapeika didesnė būtų... Daugiau nei minimumą mokėtų, būtume patenkinti“. O beje, ir laiko, kada bičiuliuotis su mokytojais ir mokiniais, nėra: „Jie savo - mes savo“.

Kalbant apie laisvalaikį, Staseliu valytojų vadinamas vyras prabyla: „ Dažniausiai laiką su šeima leidžiu prie televizoriaus - nėra finansinių galimybių kažkam daugiau. Jaunesnis dar meškerę palaikydavau, bet ten daug kantrybės reikia“. Be to, jis dar domisi žemės ūkiu - augina daržoves. Štai tokie tie žmonės, kurie neleidžia mokyklai sugriūti. P.S. Linkėjimai nuo Stasio Stuckaus visai mokyklos bendruomenei.

Autorius Jonas Tamulis, III g

Aistringa, paslaptinga, švytinti - abiturientė Greta Griniūtė

Vieni ją vadina kamikadze, kiti mergina – kate, treti – naujosios kartos fenomenu – genijumi. Ji – Greta Griniūtė, abiturientė, parašiusi Šimtadienio scenarijų 160 abiturientų laidai. Greta sako, kad jai jau pabodo tie visi klausimai, kuriuos po Šimtadienio spektaklio uždavinėjo kone kiekvienas: kaip ji jaučiasi, kokie jausmai užplūdo bežiūrint pastatymą, pasisekė jai ar ne? Matyti, jog mergina nevertina dirbtinio trumpalaikio blizgesio – svarbiausia jai – menas.

Nuo mažų dienų – meno apsuptyje Greta jau nuo mažens šalia savęs jautė meno dvelksmą – jos mama mokėsi Dailės institute, todėl pomėgis kurti tikriausiai buvo paveldėtas. Ji išbandė kone visas meno rūšis: jau pradinėse klasėse vaidino mokyklos spektakliuose, dainuodavo chore, po to pradėjo lankyti Dailės mokyklą, jau šešerius metus vaidina teatro studijoje „Kompanija šauni“. Pastaroji veikla merginai ir suteikė daugiausia patirties ir pasitikėjimo rašant scenarijų Šimtadienio spektakliui. Be ti ji teigia kad didelį darbą atliko ir stiprios jos nuostatos: mergina savo ateitį sies tik su menu. Tačiau net ir menininkui ne visada viskas būna paprasta: Greta teigia, jog nemažai tekdavo pavargti galvojant dialogus, kuriant scenarijų pradžias. Tačiau svarbiausia – pagauti „tą laukinį įkvėpimą“. Mergina, visaip klausinėjma, niekaip nenorėjo išduoti, iš kur semiasi įkvėpimo, kas yra jos didžiausia mūza.

„Jei nereikėtų eiti į mokyklą – visą laiką kurčiau“ Paprašiau Gretos įvardinti tris jai svarbiausius dalykus gyvenime. Pirmoje vietoje, be abejonės, merginai yra kūryba. Ji - tiesiog neatsiejama merginos gyvenimo dalis. Antroje vietoje – asmenybės laisvė, trečioje – nauji potyriai. Abiturientė nemėgsta būti ribojama taisyklių. Net ir jos išvaizda apie tai kalba: mergina jau kuris laikas nešioja ryškiai raudonus plaukus. Greta, užaugusi kartu su rokenrolo ritmu, save vadina rokenrolo vaiku – nuolatos siekiančia laisvės siela. Mergina nemėgsta ir mokyklos primetamų taisyklių - nustatytų ribų. Dar vaikystėje klausyta muzikos grupė „Pink Floyd“ su savo populiariąja daina „The Wall“, kurioje daugybę kartų kartojama „Teacher, we don't need no education“ (liet.“ Mokytojai, mums nereikia jokio išsilavinimo“), jai padarė tikrai nemažą įtaką. Tačiau tai nereiškia, kad merginai išvis nepatinka mokytis. Ji labai mėgsta skaityti Hermano Hesės, Gabrieliaus Garsijos Markeso, Erikos Marijos Remarko, N. Gogolio knygas, tačiau teigia, jog šiuo metu skaityti mėgstamos literatūros laiko tiesiog nebėra – per daug jo paaukojama mokslams. Nors Greta teigiamai atsiliepia apie mūsų gimnazijos aplinką, ji sako, jog joje tikrai suteikiama pakankamai daug laisvės atsiskleisti, aplinka yra kur kas labiau tolerantiška nei kitur, ji vis tiek mokyklą vadina „darbo lageriu“. Mokykla apriboja, visus nori padaryti vienodus. „Jei būtų galima neiti į mokyklą, išvis neičiau -kurčiau“, - drąsiai teigia Greta. O kai turės daugiau laiko, prisižada parašyti knygą apie kosmosą. Saldus rytojus – aktorystė arba kelionės Savo ateitį Greta sieja su aktoryste. Mergina yra vaidinusi net Nacionalinio teatro scenoje, festivalyje "Sirenos", italo režisieriaus Romeo Casteluccio spektaklyje "Pragaras". Teatras Gretos gyvenime užima labai svarbią vietą, todėl ji planuoja studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorystę. Jei kartais nepavyktų ten įstoti ar netikėtai pasikeistų planai, mergina turi ir atsarginį planą B – išvykti į Indiją.

Autorė Viktorija Barkauskaitė, IV a

„Stiprėjimas tikėjime, kitoks pasaulio suvokimas – svarbiausia patirtis, kurią įgyju“

Buvęs Juliaus Janonio gimnazijos abiturientas Emilis Imantas Ivaškevičius studijas šiais metais iškeitė į savanorišką veiklą Vokietijoje. Vaikinas drąsiai teigia, jog savanoriavimas priklauso nuo siekių ir tikslų, kodėl tai norima daryti. Svarbiausia priežastis, kodėl E. I. Ivaškevičius šiuo metu savanoriauja Vokietijoje, pasak jo paties, yra noras išmokti vokiečių kalbą, pasiruošti studijoms, pažinti svetimą kultūrą, save bei augti tikėjime.


Sunku dažnai keisti gyvenamąją vietą

Vokietijoje E. I. Ivaškevičius atsidūrė ne pagal savanorystės programą, o pažįstamų misionierių dėka. Nors Rahden bendruomenėje, kurioje šiuo metu jis gyvena, savanorystės sąvoka nėra gerai žinoma, vaikinas turi ką veikti. Kaip jis pats sako, daugiausia laiko praleidžia tarp įvairių tikinčių žmonių, dirba su vaikais, jaunimu ir suaugusiais, kiekvieną mėnesį gyvena skirtingose šeimose, užsiima tuo, ką mėgsta ir gali geriausiai, turi galimybę dirbti ūkinius darbus. „Sunkiausia būna, kai reikia kraustytis į kitą šeimą, nes prie vienos spėji priprasti, būna gerai, o žiūri, kad jau mėnuo praėjo ir laukia nauja šeima“ – apie patiriamus sunkumus kalba buvęs abiturientas.


Nuo muzikos pamokų iki žemės ūkio darbų

Rytais nuo 8h iki 13h vaikinas lanko vokiečių kalbos kursus, pirmadieniais moko mokinius muzikos, antradieniais dalyvauja vakariniuose paauglių susitikimuose - yra vienas iš grupės vadovų, likusiomis dienomis būna su jaunimu. Savaitgaliais eina į seminarus, groja pamaldose arba užsiima įvairia veikla, skirta jaunimui. Laisvu laiku dirba ūkinius darbus, tvarko aplinką lauke arba padeda tiems, kam reikia pagalbos.


Įgyti ne tik mokytojavimo, bet ir statybos-restauracijos pagrindai

E. I. Ivaškevičius teigia, jog savanoriaudamas Vokietijoje išmoko mokytojavimo ir socialinio darbo. Vaikinui smagiausia buvo mokytis gręžti, pjauti, konstruoti, kalti ir susipažinti su įvairiais statybos-restauracijos pagrindais. Kalbėdamas apie įgytą patirtį, E. I. Ivaškevičius nepamiršta pridėti ir stiprėjimo tikėjime, santykyje su Dievu, tapimo vyriškesniu, kitokio pasaulio suvokimo įgijimo.


Kartais savanorystė gali būti laiko švaistymas

Paklaustas, ką mano apie retkarčiais vyraujančią nuomonę „kam savanoriauti, jei už tai niekas nemokės“, vaikinas teigia, jog taip mąstančiam žmogui pasakytų, kad jis yra ir teisus, ir neteisus, nes savanoriavimas priklauso nuo tikslo, intensijos, dėl ko žmogus užsiima tokia veikla. Jei žmogus ryžtasi savanoriauti tik norėdamas nukeliauti į šiltus kraštus, pažiūrėti, kaip žmonės Afrikoje ar kitur gyvena, tai ir bus laiko švaistymas, nes žmogus tik pavargs, nusivils ir praleis metus nieko nepešęs. Bet jei žmogus tikrai norės padėti kitiems, išmokti kažko naujo, tuomet apsidairys aplinkui ir išnaudos kiekvieną galimybę. E. I. Ivaškevičiaus manymu, tuomet visi bus patenkinti, ir savanorystė įgis prasmę. „ Savanorystė - tai nusižeminimas, tarnavimas kitiems, remiantis tokiu požiūriu - „Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje." (Mt 6,1) – į klausimą „Kas yra savanorystė?“ atsako jaunuolis.

Moksleivių savaitė, arba dvi dienos kitoje gimnazijoje

Kovo 14-18d. aštuonios Šiaulių miesto gimnazijos dalyvavo LMS rengiamoje moksleivių savaitėje (M S). Jos metu trečių klasių moksleiviai smagiai leido laiką įvairiuose renginiuose: šoko tautinius šokius, vaidino „forumteatre“, klausėsi švietimo viceministro V.Bacio sėkmės istorijos bei su juo diskutavo. Tačiau svarbiausia moksleivių savaitės dalis, suteikusi daugybę skirtingų įspūdžių ir emocijų, -tai dviejų dienų mokymasis kitoje gimnazijoje. Kai kurie janoniečiai, patyrę prastą mokymo lygį ar netolerantišką kitos mokyklos bendruomenę, džiūgavo vėl atsidūrę savoje erdvėje. Mokiniai, kuriems teko galimybė mokytis „Saulėtekio“ gimnazijoje, pasakojo, jog šokolado ar kitų draudžiamų produktų ten galima gauti iš “po servetėlės“, na, o „Romuvoje“ pabuvojęs gimnazistas piktinosi, jog lietuvių kalbos pamokoje bandęs diskutuoti su mokytoja sulaukė neigiamos reakcijos. Tačiau teigiamų atsiliepimų taip pat netrūksta. Janonietė, praleidusi dvi dienas „Didždvario“ gimnazijoje, bakalaureato klasėje, buvo sužavėta kitokiu mokymu ir nuoširdžiu mokytojų ir mokinių bendravimu, o moksleivis, svečiavęsis S.Šalkauskio gimnazijoje, tvirtino, jog ten mokymosi sąlygos labai geros. Tad buvo ir tokių MS dalyvių, kurie norėjo pasimokyti kitoje gimnazijoje dar ilgiau. Aš taip pat buvau viena iš MS dalyvių ir turėjau galimybę mokytis ŠUG. Tačiau besisvečiuodama toje mokykloje, pamokose praleidau mažiau laiko. Daugiau dalyvavau papildomoje veikloje: kartu su kitais MS dalyviais rengėme flashmobą, diskutavome apie jaunimo užimtumą, stebėjau radijo laidos transliavimą (ši mokykla gali pasigirti savo radijo stotimi) . Man teko kartu su savo globėja lankyti ir tas pamokas, kurių nesimokau ar mokausi kitu lygiu, tačiau dėl to buvo tik įdomiau. Mokytojos pasirodė gan draugiškos ir smalsios, jos domėjosi J.Janonio gimnazija ir ne kartą tikrino mano žinias. Deja, daugiausia dalyvavau B lygio pamokose, todėl apie tikrąjį mokymąsi bandžiau sužinoti tardydama ten besimokančius mokinius. Manau, nesuklysiu sakydama, jog ir ten galima mokytis, bet namie –Juliaus Janonio gimnazijoje - geriausia... Čia ir aplinka jaukesnė, ir maistas skanesnis.;) Autorė Sigita Budraitytė, III g

Bandant pagauti auksinę žuvelę...

Keletas patarimų, kaip prisišaukti sėkmę:

1. Ypač svarbi minties galia. Sėkmingi žmonės teigia, kad negalima prisileisti nei vienos blogos minties. Sąmonę turime tramdyti it cirke atsidūrusį žvėrį. Tik tinkamos mintys atneša ir "pritraukia" tai, ko gyvenime labiausiai trokštame.

2. Gan pravartu vadovautis filosofija "Siek neįmanomo, pasieksi maksimumą".

3. Kad tau pavyktų, tavo tikslai turi būti sumaniai apgalvoti: negerai išsikelti per mažus siekius, vis dėlto, visi tavo užmojai turi būti realus ir įgyvendinami.

4. Visgi su sėkme būtina elgtis atsargiai. Reikia prisiminti, jog sėkmė išlepina žmogų ir yra nekokia mokytoja – "nepralaimintys" nesimoko iš klaidų, todėl netobulėja.

Ir vėl bus šviesu.

Kitą penktadienį, balandžio 15 dieną, pasirodys naujas mokyklos laikraščio numeris. Šįkart „Tebūnie šviesa" nustebins Jus straipsnių įvairove. Nagrinėsime, ką valgo gimnazistai, kalbinsime buvusį gimnazistą Emilį,kuris savanoriauja Vokietijoje, pasiteirausime, kaip gyvena mokyklos darbininkai – broliukai Mario, šnekučiuosimės su nauju mokyklos talentu, komiku Vaidotu ir, žinoma, dalinsimės savo patirtimi. Ką gi, ir vėl bus šviesu:)

Bilo Geitso patarimai jaunimui

Bilas Geitsas neseniai sakė kalbą universitete apie 11 dalykų, kurių jaunimas niekada neišmoks mokykloje. Jis kalbėjo apie tai, kad politiškai korektiškas ir pagyromis grįstas auklėjimas sukurė jaunąją kartą, kuri visiškai nesuvokia realybės, ir kad toks auklėjimas sudaro prielaidas patirti nesėkmes realiame gyvenime.


1. Gyvenimas yra neteisingas – pratinkitės prie to.



2. Pasauliui nerūpi jūsų savigarba ir savo vertės pajautimas.Pasaulis tikisi, kad jūs VISŲ PIRMA kažką nuveikste vardan to, kad galėtumėte gerai jaustis.



3. Jūs neuždirbsite 60 000 USD į metus tuoj po mokyklos baigimo. Jūs netapsite viceprezidentu ar neturėsite telefono automobilyje, kol to neužsidirbsite.



4. Jei manote, kad jusu mokytojas nepakenčiamas – pamatysite, koks bus jūsų viršininkas.



5. Užsidirbti pragyvenimui kepant kotletus nėra jūsų savigarbos žeminimas. Jūsų tėvai kotletų kepimą vadino PROGA.



6. Jei jūs patirsite nesėkmę, tai nėra jūsų tėvų kaltė. Neverkšlenkite dėl savo klaidų, mokykitės iš jų.



7. Iki jums gimstant jūsų tėvai nebuvo tokie nuobodūs. Tokiais jie tapo apmokėdami jūsų sąsakaitas, skalbdami jūsų drabužius ir klausydami jūsų kalbų apie tai, kokie ypatingi jūs esate. Tad prieš imdamiesi gelbėti atogražų miškus nuo jusų tėvų kartai priklausančių niokotojų pamėginkite išsikuopti rūbų spintą savo kambaryje.



8. Jūsų mokykla gal nebeskirsto vaikų į laimėtojusir pralaimėtojus, bet gyvenimas to daryti nenustojo. Kai kuriose mokyklose yra net panaikinti neigiami įvertinimai, ir jums leidžiama daugybę kartų mėginti, kol randate teisingą atsakymą. Tai visiškai nepanašu į tai, kas vyksta realiame gyvenime.



9. Gyvenimas nėra suskirstytas į semestrus. Jūs negausite vasaros atostogų, ir darbdaviui visai neįdomu, ar jus turite laiko ATRASTI SAVE- darykite tai asmeniniu laiku.



10. Televizija NĖRA realus gyvenimas. Realiame gyvenime žmonės turi palikti kavines ir eiti į darbą.

Ledų gimtadienis.

Pasirodo, šiandien švenčiame ypatinga gimtadienį. Desertų karaliams ledams sukanka 119 metų!

Yra kelios legendos apie ledų atsiradimą. Pagal vieną iš jų, Markas Polas pamatė ledus kelionėje po Kiniją ir receptą parsivežė į Italiją, vėliau receptas pervežtas į Prancūziją K. Mediči vestuvėms (1533). Tačiau nėra jokių legendą patvirtinančių įrodymų. Manoma, kad tai galėjo sukurti ledų gamintojai XIX amžiuje. Labai tikėtina, kad ledai iš tiesų atrasti Kinijoje, bet nežinoma kada jie atsirado Vakarų pasaulyje.

Skanių ledų :)

JJG žurnalistai miesto naujienų portale

"Tebūnie šviesa" reporteriai dirba visu pajėgumu. Štai žurnalistės Vidmantės Dubickaitės straipsnis apie utopišką svajonę - šimtukus brandos egzaminuose publikuotas naujienų portale etaplius.lt:

http://etaplius.lt/Jaunimo-kiemas/100-balu-is-egzamino-siu-laiku-utopija

Qwiki

Tau nebereikės vargti skaitant nuobodžius Wikipedijos tekstus. Qwiki tinklapyje gali nesunkiai rasti video medžiagos, kuri ne tik įdomiai pateikiama bet ir lengviau "suvirškinama".





Apie Qwiki: http://www.youtube.com/watch?v=SrPqZDgr9TY&feature=player_embedded

Adresas: http://www.qwiki.com/

Išvenkime klaidų

Šiandien vienas iš pagrindinių kriterijų, norint atrinkti tinkamus kandidatus, vis dar išlieka gyvenimo aprašymas, kitaip sakant, curriculum vitae(CV). Kadangi daugelis jaunimui skirtų konkursų taip pat dažnai reikalauja CV, išmokime jį rašyti taisyklingai ir vengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Juk nesinori kandidatuojant sudaryti prastą įspūdį vien dėl CV kaltės.

10 pagrindinių klaidų, kurių reikėtų vengti rašant CV:

1.Pirmoko stilius. Jei įgavote žinių, patirties mokydamiesi, dirbdami, tai turi atsispindėti ir Jūsų CV. Pagrindiniai dalykai: informacija turi būti struktūrizuota, išlaikytas vienodas stilius, naudojama taisyklinga kalba, jokių kasdieninės kalbos apraiškų.
2.Datų vengimas. Dažnai žmonės vengia minėti datas. Bet tai labai svarbu. CV skaitantis asmuo visada nori matyti įrodymus. Patartina nurodyti mokslų/ darbų/ kursų ir pan. metus ir mėnesį.
3.Blogi buvusių darbų prisiminimai. Niekuomet neminėkite, kodėl jus atleido iš pareigų (nebent jūsų to prašys). Taip pat neminėkite konfliktų su kolegomis, vadovais. Patartina iš viso vengti neigiamybių, kritikos.
4.Per daug asmeninės informacijos.Venkite per daug detalizuoti savo asmeninę informaciją, nekalbėkite apie tai, kas yra nereikalinga.
5.Rašyti ne šūkius, o tikrus pasiekimus. Jei turite kuo pasigirti geriau rašykite ne ką darėte, bet ką padarėte. Nebijokite pasigirti, tačiau būkite sąžiningi.
6.Darbo patirties kratinys. Jeigu daug kartų kardinaliai keitėte darbų kryptis, jūsų CV atrodys kaip darbų kratinys. Šiuo atveju geriausia grupuoti darbo patirtį.
7.Per ilgas CV. Nepamirškite, kad jūsų CV turi tilpti ant 1-2 lapų.
8.Aplaidumas, netvarkingumas. Dažnai žmonės taip skuba susirasti darbą, kad pamiršta paprasčiausius tvarkingumo dalykus. Tai, kad siųsite savo CV ant raudono ar žalio popieriaus, tikrai neprivers darbdavio atkreipti į Jus dėmesį, nebent atkreips dėmesį jums nepalankia kryptimi. Pirmas įspūdis labai svarbus.
9.Kuo daugiau tuo tikrai ne geriau. Suprantama, kad žmonės nori gauti pareigas kiek įmanoma greičiau, tačiau nebus nieko gero, jei asmuo siųs savo CV visur iš eilės. Pirmiausia reikia pagalvoti, ar sąlygose išvardintus reikalingus gebėjimus turite ir jūs.
10.Nesiųskite vieno CV. Jei pritaikėte anksčiau aptartus punktus, nepamirškite, kad CV geriausia siųsti su motyvacijos laišku. Būtent motyvacijos laiške galite nurodyti, kokiai darbo pozicijai skirtas CV bei kodėl jūs esate tinkami šiai darbo pozicijai.


SĖKMĖS!

+ 15...

Ar girdėjai? Savaitgalį oras atšils iki 15 laipsnių šilumos! Atrodo, greit švęsime tikrąjį pavasarį ir savo kieme ištirpdysime paskutinį sniegą:) Gero savaitgalio Jums!

Nufotografuok savanorystę

Išryškink savanorystės iššūkį, savanorio grožį, gerumo protrūkį ar kitą Tavo manymu geriausiai SAVANORYSTĖS IDĖJĄ atskleidžiančią kompoziciją fotoaparatu ir siųsk evs@patria.lt iki 2011 balandžio 30 dienos. Gegužės 7 dieną bus renkamos 7 originaliausios, kiečiausios nuotraukos, kurios veš savanorystę.

PAGRINDINIS PRIZAS – atvirukų tiražas su autoriaus vardu ir pavarde.

Išsamios informacijos apie konkurso sąlygas bei naujienas ieškok Facebook‘e: "A.C. Patria" SAVANORIŲ CENTRAS.

Jauni žmonės yra labiau linkę į savanorystę

Tokia išvada buvo pateikta apžvelgus Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva surengtą visuomeninį tyrimą, kurį atliko bendrovė "Vilmorus".

Pasak statistikos, du trečdaliai Lietuvoje gyvenančių žmonių neužsiima savanoryste, nes negauna jokių pasiūlymų. Tačiau 35% apklautųjų teigia, jog, atsiradus galimybei, ryžtųsi šiai veiklai.

Didžiausiomis kliūtimis savanorystės plėtrai apklausos dalyviai nurodė savanorystės tradicijų stoką (51 proc.). Apie 40 proc. apklaustųjų skundėsi informacijos apie savanorystę trūkumu ir menkomis mokyklų pastangomis pratinti neatlygintinai daryti gera kitiems. Trečdalis respondentų, kurie turi savanoriavimo patirties, kliūtimis nurodė netobulus įstatymus.

Apklausos dalyvių manymu, savanorystė labiausiai reikalinga kaip pagalba socialiai mažiau atsparioms visuomenės grupėms. 70 proc. teigė, kad tokia veikla reikalingiausia prižiūrint ligonius ar neįgaliuosius, kiek daugiau nei pusė tvirtino, jog ji ypač svarbi teikiant socialinę-psichologinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Dar tiek pat mano, kad savanorystė reikalinga teikiant pagalbą stichinių nelaimių atvejais.

Gaila, jog mūsų šalyje trūksta atitinkamo dėmesio savanorystės temai, tuo tarpu Skandinavijos šalyse savanoriaujančių yra net 50%.

Padėkime mažiesiems japoniukams

Šiandien, balandžio 1 d., visi, ryte pravėrę J. Janonio gimnazijos duris, buvo sutikti garsių šūksnių, kuriuos "leido" prie įėjimo stovintys ir didžiulį plakatą rankose laikantys organizacijos "Gelbėkit vaikus" nariai. Šitaip janoniečiai buvo skatinami paremti po kovo 11 d. įvykių nukentėjusius Japonijos vaikus.

Pasak akcijos organizatorių, 100 000 mažųjų japoniukų šiuo metu laukia mūsų pagalbos. Padėti jiems galime numeriais:

1416 2 Lt

1417 5 Lt

Atlikę šį darbą, prisiminkime Motinos Teresės išsakytus žodžius: „Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria egoistinius arba savanaudiškus motyvus. Vis dėlto darykite gera!...“