Jaunojo europiečio mobilumo indentitetas. 11 faktų apie mus

Veiklūs ar pasyvūs? Visuomeniški ar veikiau apatiški? Kokie mes iš tikrųjų: turintys daug skirtingų interesų, veržlūs ir mobilūs žmonės ar neveiksni, susidomėjimą išoriniu pasauliu praradusi karta? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo Eurobarometro tyrimai „Judus jaunimas – 319a“ ir „Judus jaunimas – 319b“, kurių tikslas buvo apibrėžti ir nustatyti jaunimo aktyvumą visuomeninėje veikloje, verslumo lygį, pasiryžimą mokytis ar dirbti kitoje Europos šalyje bei jo iniciatyvumą darbo ir švietimo klausimais.

Tyrimas buvo vykdomas visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Kroatijoje. Iš viso jo metu buvo apklausta daugiau nei 30 tūkstančių jaunosios Europos kartos atstovų nuo 15-iolikos iki 35-erių metų amžiaus. Apačioje gali rasti tyrimo pagrindinius duomenis ir išvadas.

Aukštasis ir profesinis išsilavinimas:

1. Beveik 8 iš 10 (78%) apklaustų jaunuolių nori įgyti profesinį išsilavinimą, beveik tiek pat (76%) rinktųsi studijas aukštojoje mokykloje.
2. Didžiausia dalis respondentų (93%-95%), palankiai vertinančių galimybę įgyti profesinį išsilavinimą, gyvena Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu, tik 50% italų rinktųsi studijas profesinėje mokykloje.
3. Vienas iš trijų jaunuolių, gyvenančių Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje, yra linkęs nepasinaudoti galimybe studijuoti aukštojoje mokykloje.
4. Vienas iš septynių atsakiusiųjų (14%) apklausos metu viešėjo užsienyje mokymosi tikslais.
5. 43 procentai užsienio šalyse besimokančių jaunuolių siekia aukštojo išsilavinimo, beveik tokia pati dalis respondentų į užsienio šalis išvyko tam, kad įgytų aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, likusieji studijuoja užsienio profesinėse mokyklose.
6. 35 procentai lietuvių jau pasinaudojo proga studijuoti užsienyje padedami ES finansuojamos mobilumo programų.

Mokymosi užsienyje privalumai:

7. Beveik 6 iš 10 atsakiusiųjų teigė, jog didžiausias mokymosi užsienyje privalumas yra užsienio kalbos įgūdžių tobulinimas. 4 iš 10 palankiausiai įvertino galimybę pažinti svetimos šalies kultūrą. Pasak ketvirtadalio atsakiusiųjų, daugiausia patirties jiems suteikė prisitaikymas ir adaptacija svetimoje valstybėje.

Darbas užsienyje ir gimtoje šalyje:

8. Daugiau nei pusė (53%) jaunų žmonių, ieškančių darbo savo šalyje, yra sunerimę dėl darbo vietų trūkumo jų mieste ar regione. Kiti (42%) vargiai tikisi rasti darbą pagal savo įgytą specialybę. Beveik pusė respondentų (48%) nepalankiai vertina darbo užmokesčio dydį.

9. Daugiau nei pusė jaunuolių teigė, jog ketina arba sutiktų dirbti užsienyje. Trečdalis jaunuolių pasiryžtų dirbti kitoje Europos šalyje trumpą laiko tarpą,o ketvirtadalis sutiktų imtis darbo ilgesniam periodui, tačiau net 44 procentai yra linkę atsisakyti galimybės dirbti užsienyje.

Verslumas:

10. Dauguma jaunųjų lietuvių, lenkų, bulgarų bei romunų (47%-61%) norėtų įsteigti savo verslą užsienyje.

11. Vienas iš septynių respondentų teigė, jog pradėti verslą kitoje šalyje yra pernelyg rizikinga. 13 procentų kitų mano, jog verslo įkūrimo procesas yra komplikuotas ir sunkus, o 7% nurodė, jog didžiausia kliūtis verslo plėtojimuisi yra patirties trūkumas.

Ką manai tu? Ar šie duomenys yra teisingi?

Dvyliktokai, mokytojų sveikinimai tiktai Jums!

Filmuota Lauryno Grušo

Dėmesio!

Nori smagiai baigti šiuos mokslo metus?
Tau įdomu, kurį mokytoją gimnazistai laiko draugu ar profesionalu?
Kas taps metų pora?
O kas laimės "Metų muzikanto" nominacijoje?

Visai tai sužinosime birželio 10d. 10:30, gimnazijos aktų salėje, kur vyks apdovanojimai

MOKSLO ŠAKNYS 2010-2011m.

Trumpas interviu su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene

Nors Radvilei dar tik dvidešimt septyneri, ji jau spėjo pabuvoti Lietuvos Respublikos Seimo nare, o 2009-aisiais tapo ir europarlamentare. Buvusi Lietuvos užsienio reikalų ministro padėjėja ir tarptautinio projekto „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ koordinatorė yra viena iš nedaugelio jaunosios kartos atstovių Lietuvoje, drąsiai kopiančių politinės karjeros laiptais.

Radvile, kas paskatino tave imtis politikos?
Daug įtakos mano sprendimui turėjo šeimos tradicijos ir pažiūros. Mano tėtis yra istorikas, todėl nuo mažens skatino atsakomybės už savo šalį jausmą. Man, kaip jaunai pilietei, rūpėjo tautos ateitis ir tolesnis jos likimas.

Ką apie politiką žinojai prieš tapdama Seimo nare?
Politinį kelią pasirinkau jau šį tą žinodama: gerai išmaniau partijų struktūrą, turėjau nemažai darbo su Seimo nariais patirties. Dar būdama paauglė aiškiai susiformulavau savo politinę poziciją, aktyviai dalyvavau jaunimo politikos forume, priklausiau įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms.

Kaip tapai europarlamentare?Į Europos Parlamento rinkiminį sąrašą mane iškėlė Tėvynės Sąjungos Politikos komitetas. Tai buvo netikėtas pasiūlymas, todėl į naujas pareigas žiūrėjau atsakingai bei stengiausi kuo geriau atlikti savo darbą.

Kokie šio darbo privalumai ir minusai?
Nors pareigos, kurias užimu, atima iš manęs daug laiko – spartus tempas pamažu tapo mano kasdienybės dalimi. Šis darbas atnešė man neįkainojamos patirties, jaučiu, jog esu atsakinga už visuomenei svarbius dalykus, jog mano pastangos turi įtakos kitiems.

Valdžioje atsidūrei be politikos mokslų diplomo. Kaip tau tai pavyko?
Kaip ir minėjau, daug domėjausi politika ir ją gerai išmaniau. Tikslą pasiekti padėjo didžiulis noras ir žingeidumas. Visgi, šiandien jaunam žmogui sunku užsitikrinti vietą valdžioje, senieji politikai nepriima naujovių ir konkuruoja su jaunąja karta.


Su pašnekove bendravo Greta Vaičeliūnaitė

Finansavimo „medžioklė“

Įsivaizduokite šitokią situaciją: esate jaunas, atkaklus, pažinimo ir tarptautinių galimybių ieškantis žmogus. Šansas kurti, tobulėti ir įgyti patirties Jums ranka pasiekiamas. Atrodo, jog nepasinaudoti tokia proga būtų nuodėmė. Visgi, kartais svajonės susiduria su karčia realybe – naujų projektų įgyvendinimui, savęs tobulinimui reikia nemenkos pinigų sumos. Ką daryti, kai galva pilna sumanymų, o kišenės tuščios, ko tokiu atveju griebtis?

Tam, kad atsakyčiau į šiuos klausimus kalbinu gimnazijos mokinį Arnoldą Dapkų. Šis vaikinas ieškodamas finansavimo šaltinio jau ne kartą klaidžiojo garsių firmų koridoriais ir varstė pasiturinčių „dėdžių” kabinetų duris.

Dėl kokios priežasties ieškojai rėmėjų?
2009-aisiais metais dalyvavau projekte „Lietuvos jaunimo lyderiai“. Dalyvavimas atsiejo nemažą sumą – apie 3500 dolerių, todėl šiuos pinigus turėjau surinkti iš vietinių verslininkų.

Nuo ko ir kaip pradėjai paieškas?
Pirmiausia susidariau sąrašą, kuriame surašiau visus man žinomus verslininkus. Sąrašo viršuje puikavosi sėkmingiausių Šiauliečių ,sukaupusių nemenką kapitalą, pavardės. Paieškas nusprendžiau pradėti būtent nuo jų.

Kaip ruošeisi pirmiesiems susitikimams su rėmėjais?
Rėmėjams pateikiau projekto programą ir išdėsčiau visus jo tikslus. Suvokiau, kad projektas turi atnešti naudos ne tik man, bet ir mane remiančiam asmeniui. Norėjau įtikinti rėmėją, jog jo parama man turi didelę reikšmę.

Kokios tavo savybės labiausiai pravertė šioje finansavimo paieškoje?
Mano ginklai buvo – šypsena, atvirumas, paprastumas. Rimtai nusiteikiau ir tvirtai stovėjau ant kojų, tikrai nepaskendau svajonėse, o ryžtingai siekiau savo tikslo.

Daugelis žmonių negavę finansavimo nuleidžia rankas ir teigia, jog tai bergždžias reikalas. Ką apie tai manai tu?
Mano manymu, pasakymas „bergždžias“ yra labai subjektyvus – viskas priklauso nuo žmogaus pastangų ir atkaklumo. Natūralu, jei mažai stengsiesi, naiviai žiūrėsi į savo darbą, gali būti, jog situacija tikrai atrodys bergždžia ir beviltiška vien dėl to, kad pats įdėjai mažai pastangų. Priešingu atveju, jei rimtai atlikai sau paskirtą užduotį ir tau vis tiek nepavyko, padėtis, matyti, ištikrųjų yra bergždžia.

Klaidos, kurių nebekartotum kalbėdamasis su rėmėjais?
Nebedaryčiau tokios ilgos įžangos, stengčiausi iš karto eiti prie „reikalo“.

Kokios patirties tau suteikė ši finansavimo paieška?
Suteikė daug ištvermės, atkaklumo. Padidinau pažinčių ratą, įgavau bendro suvokimo apie verslą.

Kokių patarimų duotum jauniems žmonėms, įvairiais būdais ieškantiems pinigų šaltinio?
Kaip ir sakiau, pirmiausia patarčiau susidaryti finansavimo šaltinių sąrašą, pokalbio metu kalbėti aiškiai ir trumpai, puikiai nusimanyti apie savo sritį, kurioje nori tobulėti ir dėl kurios ieškai paramos. Man padėjo tai, jog iš anksto nuspėjau man pateiktus klasusimus, o suklydęs buvau atviras ir nuoširdus.