Karjeros traukinys neaplenkė gimnazijos.
on penktadienis, sausio 20, 2012
Kelis mėnesius po Lietuvą keliauja Lietuvos darbo biržos, Jaunimo darbo centrų ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamas projektas - "Karjeros traukinys". Tai Karjeros dienos moksleiviams, kuriose darbo biržos atstovai supažindina jaunimą su darbo rinka, stojimo į universitetus balų statistika, specialistų paklausa. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atstovai suteikia unikalią galimybę dalyvauti paskaitoje, kurioje moksleiviai supažindinami su "sėkmės formule", pilnaverčio gyvenimo subtilybėmis, lyderyste, tinkamo išsilavinimo pasirinkimo strategija. Karjeros traukinys neaplenkė ir Juliaus Janonio gimnazijos, kurioje janoniečiai bei miesto mokyklų svečiai buvo supažindinti su programa, aktyviai diskutavo su ISM universiteto atstove, pateikusia pavyzdžių, kaip tapti sėkmingu žmogumi:
1. Tam, kad būtumėte sėkmingas, visų pirma turite norėti tokiu tapti.
2. Jei norite kažko pasiekti, aiškiai apibrėžkite savo tikslus.
3. Optimaliai išnaudokite laiką tikslų siekimui. Geriausias būdas jo sutaupyti - išjungti facebook. Nustebsite, kiek daug turite laisvo laiko.
4. “Turėkite parako“. Tyrimai rodo, kad ryžtingi žmonės gyvenime pasiekia daugiau.
5.Susikoncentruokite į tai, ką galite. Objektyviai įvertinkite savo galimybes, stipriąsias ir silpnąsias vietas.
„Jei į galvą ateina gera mintis, iš karto pulkite ją įgyvendinti.“ Billas Gatesas. Kiekvienas galime būti laimingas šeimoje ir karjeroje, tereikia turėti daug fantazijos, įgūdžių, o svarbiausia - ryžto veikti.
Luis Vuitton aukštakulniais gimnazijos koridoriumi
on trečiadienis, sausio 04, 2012
Brangūs dizainerių rūbai, žvilgantis aukštosios mados podiumas, prašmatnūs vakarėliai – patraukli modelio darbo pusė. Neatsiskaityti kontroliniai darbai, didėjantis praleistų pamokų skaičius ir vietoje “Prada” švarkelio mokyklinis megztinis – iš esmės kitokia tikrovė, su kuria susiduria kelios Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleivės, kurių veidai puošia garsių pasaulio žurnalų puslapius. Gimnazistės žino, ką reiškia konkurencija ir jau išmoko už save pakovoti.
Ankšti azijietiški batai
Šiaulietė Ligita Užaitė jau trečius metus dirba modeliu. Pirmieji merginos žingsniai mados pasaulyje, anot jos pačios, buvo tarsi nuolatinė euforija: Ligitai norėjosi viską pažinti, patirti, patiko vilkėti garsių dizainerių rūbus. Tačiau mergina atskleidžia, jog smarmier sulked, if pradžių gallous, kid modulo drabs – tic betimes agentūroje, darbų laukimas, lengvi pinigai bei galimybė nemokamai pakeliauti po pasaulį.
“Iš tiesų nėra lengva – reikia labai stengtis, visada būti maloniai, energingai, ypač atrankų metu, kad tave pastebėtų,” -- patirtimi dalijasi Ligita. - Reikia nuolatos eiti į atrankas, vadinamuosius kastingus, kuriuose neretai susirenka šimtai modelių.“
Ligita – paklausus modelis Azijos rinkoje, todėl nemažą laiko dalį laiko praleidžia Rytų Azijoje. Čia modelio darbas turi ir specifinių minusų: azijietiški batų dydžiai yra mažesni nei Europoje, todėl kiekviena fotosesija palieka skaudžias žymes ant kojų. Dizaineriai ir fotografai dažnai yra arogantiški, nepaisantys kitų nuomonės, pikti, todėl modeliui su jais nelengva.
Merginai ne kartą teko dirbti Italijoje, Japonijoje ir Kinijoje, kur, kaip pati Ligita sako, sunku išskirti įsimintiniausias fotosesijas, nes jų yra buvę išties nemažai. Viena įsimintiniausių buvo Šanchajuje. Fotografas įjungė rock’o muziką, jos Ligita nemėgsta, ir liepė šokinėti, purtyti galvą ir rėkti tam, kad nuotraukoje matytųsi veiksmas. „Buvo iš tiesų linksma,“ - prisimena pašnekovė.
Galimybė apkeliauti pasaulį, sutikti naujų žmonių, svetimų kultūrų pažinimas, pakeitė jaunos merginos požiūrį į gyvenimą. Ligita sako supratusi, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba, išmokusi rinktis draugus, savarankiškumo ir tai vadina teigiama modelio darbo patirtimi. Bet stresas, agentų kritika, nuolatinė įtampa, išsiskyrimas su šeima bei draugais, sunkus darbas, kai prireikia pasivyti bendraklasius moksle – pilkoji modelio darbo pusė.
„Teko matyti merginų, kurios palūžta po agentų kritikos apie priaugtus kilogramus ar papildomą centimetrą ant klubų. Aš vadovaujuosi kitu požiūriu: „Netinku, nenorite, ir nereikia. Šiuo darbu užsiimu savo malonumui ir nežadu dėl poros centimetrų ar geresnio uždarbio gadintis sveikatos. Nors nemeluosiu – stebėti, ką valgai, reikia,“ – apie modelio kasdienybę kalba Ligita.
Paklausta, ar, baigusi mokyklą, toliau tęs modelio karjerą, kuri, palankiai susiklosčius aplinkybėms, garantuotų įvairius gyvenimo įvairovę ir gerus pinigus, tarsteli: „Mano ateities planai aiškūs: po gimnazijos stosiu į universitetą. Nors niekada negali žinoti, kaip likimas viską sudėlios...“
Mados pasaulis – galimybė tapti savarankiška
Kita Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė Gabrielė Doveikaitė šiuo metu modelio darbu neužsiima. Šiemet jos svarbiausias darbas -- sėkmingai pabaigti dvyliktą klasę..
Mergina išties traukia kuklumu. Paklausta, kaip pateko į perspektyviausių pasaulyje naujų modelių dvyliktuką 2009-aisiais, Gabrielė tik nusišypso. Didžiuotis savimi yra dėl ko.
Prieš keletą metų jaunoms merginoms skirtuose žurnaluose afišuojamas modelio darbas, modelių agentūrų reklama paskatino merginą savo nuotraukas išsiųsti kelioms Lietuvoje žinomoms modelių agentūroms. Sulaukusi teigiamų atsakymų ir sudalyvavusi atrankose mieste, Gabrielė visa galva pasinėrė į mados pasaulį.
„Iš pradžių buvo nelengva. Lietuvoje vykdavo daug atrankų – atvažiuoji į agentūrą, ten laukia žmonės, atvykę iš užsienio ir ieškantys jiems tinkančių modelių. Mačiau daug konkurencijos, buvau naujokė, gal todėl atrankose draugų neieškodavau. Tik išvykus į užsienį ir atsidūrus nežinomoje vietoje, praversdavo užmegzti pažintis,“ – apie pirmąją modelio darbo patirtį kalba mergina.
Gabrielei teko pažinti ir vienišumo jausmą, ir pasiklysti nepažįstamame mieste, kuriame prancūzų kalba pažymėtos gatvės nesako nieko, o kišenėje nė cento. Tačiau mergina prie tokių iššūkių priprato. Pasak Gabrielės, modelis jau vakare žino, kokia bus kita diena: „... Žmonės įsivaizduoja, jog modelio darbas lengvas, bet jis iš tiesų yra labai varginantis. Atsikeli gana anksti, laukia keturi ar penki kastingai, žinai, visą dieną turėsi lėkti iš vienos miesto vietos į kitą...“
Mergina nesutinka su požiūriu, jog modeliai negali būti ir gražios, ir protingos asmenybės. Priešingai, Gabrielė per savo karjerą yra sutikusi daug rimtų ir protingų merginų, kurios dirba modeliais.
„Kuomet matai aplink save daug gražių merginų, savaime imi stengtis pasirodyti kuo geriau. Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus, nes suteikia stiprybės, patrauklumo bendraujant, o agentūrose į savimi pasitikintį modelį žiūrima kur kas palankiau,“ – apie konkurenciją ir būdus, kaip būti pastebėtam didžiuliame mados pasaulyje, kalba Gabrielė.
Kaip ir Ligitos, šiuo metu Gabrielės ateities planuose - studijos bei įgyti išsilavinimą, nors nedrįstų tvirtai pasakyti, ar kada nors nesugrįš ir į mados pasaulį.
Ligita Užaitė
Gabrielė Doveikaitė
Straipsnio autorė Vidmantė DUBICKAITĖ, IV a
Ankšti azijietiški batai
Šiaulietė Ligita Užaitė jau trečius metus dirba modeliu. Pirmieji merginos žingsniai mados pasaulyje, anot jos pačios, buvo tarsi nuolatinė euforija: Ligitai norėjosi viską pažinti, patirti, patiko vilkėti garsių dizainerių rūbus. Tačiau mergina atskleidžia, jog smarmier sulked, if pradžių gallous, kid modulo drabs – tic betimes agentūroje, darbų laukimas, lengvi pinigai bei galimybė nemokamai pakeliauti po pasaulį.
“Iš tiesų nėra lengva – reikia labai stengtis, visada būti maloniai, energingai, ypač atrankų metu, kad tave pastebėtų,” -- patirtimi dalijasi Ligita. - Reikia nuolatos eiti į atrankas, vadinamuosius kastingus, kuriuose neretai susirenka šimtai modelių.“
Ligita – paklausus modelis Azijos rinkoje, todėl nemažą laiko dalį laiko praleidžia Rytų Azijoje. Čia modelio darbas turi ir specifinių minusų: azijietiški batų dydžiai yra mažesni nei Europoje, todėl kiekviena fotosesija palieka skaudžias žymes ant kojų. Dizaineriai ir fotografai dažnai yra arogantiški, nepaisantys kitų nuomonės, pikti, todėl modeliui su jais nelengva.
Merginai ne kartą teko dirbti Italijoje, Japonijoje ir Kinijoje, kur, kaip pati Ligita sako, sunku išskirti įsimintiniausias fotosesijas, nes jų yra buvę išties nemažai. Viena įsimintiniausių buvo Šanchajuje. Fotografas įjungė rock’o muziką, jos Ligita nemėgsta, ir liepė šokinėti, purtyti galvą ir rėkti tam, kad nuotraukoje matytųsi veiksmas. „Buvo iš tiesų linksma,“ - prisimena pašnekovė.
Galimybė apkeliauti pasaulį, sutikti naujų žmonių, svetimų kultūrų pažinimas, pakeitė jaunos merginos požiūrį į gyvenimą. Ligita sako supratusi, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba, išmokusi rinktis draugus, savarankiškumo ir tai vadina teigiama modelio darbo patirtimi. Bet stresas, agentų kritika, nuolatinė įtampa, išsiskyrimas su šeima bei draugais, sunkus darbas, kai prireikia pasivyti bendraklasius moksle – pilkoji modelio darbo pusė.
„Teko matyti merginų, kurios palūžta po agentų kritikos apie priaugtus kilogramus ar papildomą centimetrą ant klubų. Aš vadovaujuosi kitu požiūriu: „Netinku, nenorite, ir nereikia. Šiuo darbu užsiimu savo malonumui ir nežadu dėl poros centimetrų ar geresnio uždarbio gadintis sveikatos. Nors nemeluosiu – stebėti, ką valgai, reikia,“ – apie modelio kasdienybę kalba Ligita.
Paklausta, ar, baigusi mokyklą, toliau tęs modelio karjerą, kuri, palankiai susiklosčius aplinkybėms, garantuotų įvairius gyvenimo įvairovę ir gerus pinigus, tarsteli: „Mano ateities planai aiškūs: po gimnazijos stosiu į universitetą. Nors niekada negali žinoti, kaip likimas viską sudėlios...“
Mados pasaulis – galimybė tapti savarankiška
Kita Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė Gabrielė Doveikaitė šiuo metu modelio darbu neužsiima. Šiemet jos svarbiausias darbas -- sėkmingai pabaigti dvyliktą klasę..
Mergina išties traukia kuklumu. Paklausta, kaip pateko į perspektyviausių pasaulyje naujų modelių dvyliktuką 2009-aisiais, Gabrielė tik nusišypso. Didžiuotis savimi yra dėl ko.
Prieš keletą metų jaunoms merginoms skirtuose žurnaluose afišuojamas modelio darbas, modelių agentūrų reklama paskatino merginą savo nuotraukas išsiųsti kelioms Lietuvoje žinomoms modelių agentūroms. Sulaukusi teigiamų atsakymų ir sudalyvavusi atrankose mieste, Gabrielė visa galva pasinėrė į mados pasaulį.
„Iš pradžių buvo nelengva. Lietuvoje vykdavo daug atrankų – atvažiuoji į agentūrą, ten laukia žmonės, atvykę iš užsienio ir ieškantys jiems tinkančių modelių. Mačiau daug konkurencijos, buvau naujokė, gal todėl atrankose draugų neieškodavau. Tik išvykus į užsienį ir atsidūrus nežinomoje vietoje, praversdavo užmegzti pažintis,“ – apie pirmąją modelio darbo patirtį kalba mergina.
Gabrielei teko pažinti ir vienišumo jausmą, ir pasiklysti nepažįstamame mieste, kuriame prancūzų kalba pažymėtos gatvės nesako nieko, o kišenėje nė cento. Tačiau mergina prie tokių iššūkių priprato. Pasak Gabrielės, modelis jau vakare žino, kokia bus kita diena: „... Žmonės įsivaizduoja, jog modelio darbas lengvas, bet jis iš tiesų yra labai varginantis. Atsikeli gana anksti, laukia keturi ar penki kastingai, žinai, visą dieną turėsi lėkti iš vienos miesto vietos į kitą...“
Mergina nesutinka su požiūriu, jog modeliai negali būti ir gražios, ir protingos asmenybės. Priešingai, Gabrielė per savo karjerą yra sutikusi daug rimtų ir protingų merginų, kurios dirba modeliais.
„Kuomet matai aplink save daug gražių merginų, savaime imi stengtis pasirodyti kuo geriau. Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus, nes suteikia stiprybės, patrauklumo bendraujant, o agentūrose į savimi pasitikintį modelį žiūrima kur kas palankiau,“ – apie konkurenciją ir būdus, kaip būti pastebėtam didžiuliame mados pasaulyje, kalba Gabrielė.
Kaip ir Ligitos, šiuo metu Gabrielės ateities planuose - studijos bei įgyti išsilavinimą, nors nedrįstų tvirtai pasakyti, ar kada nors nesugrįš ir į mados pasaulį.
Ligita Užaitė
Gabrielė Doveikaitė
Straipsnio autorė Vidmantė DUBICKAITĖ, IV a
Abiturienčių fotografijose - eksperimentai meilės tema
Juliaus Janonio gimnazijos abiturientės Marija ŠURNAITĖ ir Agnė PETKEVIČIŪTĖ lapkritį gimnazijoje pristatė savo autorinę fotografijų parodą „Romeo is bleeding“. „Mėgstu tai, kas nauja. Visą gyvenimą keičiau veiklos sritis. Negaliu užsisėdėti, nes viskas beprotiškai greitai atsibosta“, - sako viena iš šiuolaikinio meno parodos autorių Marija Šurnaitė. Abiturientė sutiko atskleisti netradicinės parodos, kurioje fotomanipuliacijų dėka užfiksuoti vyro ir moters santykiai, užkulisius.- Ar idėja surengti mokykloje parodą buvo ilgai brandinta?
- Idėja rengti parodą mokykloje kilo itin spontaniškai, juokaujant. Ir Agnė,
ir aš jau seniai mąstėme apie asmeninių parodų rengimą, bet jų surengti vis
nepavykdavo. Esu baigusi dailės mokyklą, o vėliau dvi mano sesės sudomino kompiuteriniu menu ir fotografija. Turiu pasakyti, kad bendras duetinis darbas turi daug privalumų,todėl šiemet surengti bendrą parodą būtent dėl to ir pavyko.
- Ar tai pirmoji jūsų paroda mokykloje, o gal yra tekę rengti kitokio pobūdžio projektus?
- Man ši paroda pirmoji, vienintelė ir nepakartojama.
- Kuo ši paroda kitokia, ypatinga?
- Manau, kiekvienam menininkui jo darbai yra ypatingi. Negalėčiau pasakyti, kuo mūsų paroda kitoniška, nes tai, kas man atrodo įprasta, kitam gali atrodyti nematyta ir labai originalu. Žinoma, pastebėtini tokie akivaizdūs dalykai, kaip molbertų panaudojimas nuotraukų ekspozicijoje, specialiai gimnazistiškos parodos tikslu surengta fotosesija. Kai kuriems galbūt ypatinga atrodo fotografijų atlikimo technika: šviesotamsa, kompozicija, modelių panaudojimas ar „photoshop“ programa padarytos manipuliacijos. Kita vertus, manau, toks vizualinis sprendimas nenustebintų nė vieno šios srities profesionalo.
- Kodėl pasirinkote pavadinimą "Romeo is bleeding" ?
- Nes iš Agnės pateikto galimų pavadinimų sąrašo šis man skambėjo gražiausiai. Sprendimui turėjo įtakos ir tai, kad šis pavadinimas - tai Tom Waits atliekamos dainos analogiškas pavadinimas. Kadangi mūsų parodos pirminę idėją įkvėpė šis ir daugelis kitų atlikėjų, didelių abejonių nekilo. Keista, bet “Romeo is Bleeding” taip prigijo prie fotografijų, jog tapo parodoje demonstruojamų nuotraukų siužeto ašimi.
- Kokia parodos idėja?
- Iki kaulų čiulpų pažįstama meilės tema. Skaudžios, tragiškos netgi absurdiškos egzistencijos begalybė.
- Kaip pasirinkote modelius, esančius fotografijose?
- Ilgų diskusijų su Agne metu. Atrankos nedarėme. Sutarėme, kad norime moterų ir vyrų. Kreipėme dėmesį į išvaizdą, figūrą, charakteringumą, fotogeniškumą, patirtį pozuojant. Nusprendėme fotografuoti tik pažįstamus abiturientus iš mūsų gimnazijos. Taip norėjome įamžinti čia buvusius ir vaikščiojusius veidus. Visgi mūsų tuoj nebematysite.
- Ar mokykloje išties sudarytos palankios sąlygos tokiam savęs realizavimui?
- Ir taip, ir ne. Taip, nes galime rengti parodas. Ne, nes rėmų kabinimo sąlygos
kritikuotinos, gimnazijoje mažai menui skirtų erdvių, trūksta vietos, nėra apšvietimo ir t.t. Mokykla lieka mokykla, todėl drąsesnis, provokuojantis menas ją aplenkia.
- Kokie buvo jūsų lūkesčiai buvo prieš parodos pristatymą ir ar jie pasiteisino?
- Viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti. Neturiu ką pridurti.
- Ar jau apsisprendei ką veiksi po mokyklos baigimo?
- Bandysiu emigruoti su kitais nelaimingais Lietuvos jaunimo paukščiais. Stosiu į psichologiją. Studijuosiu, dirbsiu, gyvensiu, mylėsiu, vairuosiu, valgysiu, gimdysiu vaikus, kaip ir visi suaugusieji...
Abiturienčių darbus rasite: http://romeoisbleeding.carbonmade.com/
Laura KRYŽEVIČIŪTĖ, II c klasė
Sigitas Parulskis: „Mes nusipelnėm išnykti“
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje svečiavosi žinomas rašytojasSigitas Parulskis. Kūrėjas, kurio literatūriniai darbai vertinami prieštaringai, susitikime su gimnazijos mokiniais ir mokytojais nevengė viešajai kalbai neįprastų išsireiškimų. „Nesuprantu visuomenėje vyraujančių estetizmo idėjų. Žmogus, vaikydamasis atitinkamo įvaizdžio, dažnai pamiršta tai, kas yra natūralu“, - sakė rašytojas.
„Neturi talento - ir baigta!“
Vienas produktyviausių Lietuvos rašytojų, poetas, kritikas ir žinomas publicistas,
šokiruojantis visuomenę savo knygomis, į klausimą, ar jo sukurtų veikėjų požiūris sutampa su paties autoriaus mintimis, atsakinėjo gana nenoriai: „Koks skirtumas, sutampa ar ne?“
Jo teigimu, kūrėjui privalu atsakyti už savo knygos turinį, bet asmeniškai jis savo sukurtais personažais nesiekia kalbėti apie vidines jausenas ar konkrečius gyvenimo faktus - išgyventus įvykius naudoja kaip kūrybinio darbo statybinę medžiagą. Kiekviena knyga - tam tikrų nutikimų pasekmė ir priežastis.
Paklaustas, ar poetu gimstama ar tampama, svečias garsiai nusijuokė: neturi talento – ir baigta! Tačiau bandyti verta, nes taip galima patikrinti save. Rašytojas vis dėlto juokais ar rimtai patarė jaunimui savo talentą išbandyti rašant eilėraščius: „Gal mamos pagirs, kokie šaunūs jūs poetai, bus džiaugsmo ir jums ir mamai“.
„Jei bėga, tai bėga“
S. Parulskis išliko kuklus kalbėdamas apie savo, poeto, vardą: „Veikiau tai didelis nuovargis ir našta.“ Malonumo jam suteikia ne liaupsės, o geri darbai sau ar artimui, kai jo knygos patinka
skaitytojams.
Prašomas pareikšti savo nuomonę apie vis didėjančią jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos, poetas samprotavo, kad šalies jaunimas yra nekaltas, jog gimė Lietuvoje – jei bėga, tai bėga. „Žmonės visada judėjo, keitė savo gyvenamą vietą. Neprapuls ta Lietuva, o jei prapuls,
vadinasi, tokia jau ta ir Lietuva. Mes nusipelnėm išnykti, čia nematau jokios tragedijos“, – sakė poetas.
Greta VAIČELIŪNAITĖ, Laura KRYŽEVIČIŪTĖ
Juliaus Janonio gimnazijos jaunųjų žurnalistų klubo narės
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)