Agnė Petkevičiūtė – būsima Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė, lietuviškus ežerus vasarai iškeitusi į ugnies ir ledo šalimi vadinamos Islandijos vulkanus. „Jau esu lankiusis Islandijoje, todėl be proto norėjau čia vėl sugrįžti. Myliu šį laukinį kraštą. Čia keista kultūra, žmonės šalti, tačiau kažkokie stebuklingi. Šioje šalyje visokių stebuklų nutinka: vakar mačiau šiaurės pašvaistę. Labai ilgai svajojau čia apsigyventi, galbūt ateityje pavyks...“, – įspūdžiais ir ateities svajonėmis dalinasi Agnė. Po ilgų darbo paieškų, 12 valandų per dieną stovėjimo virtuvėje, temperamentingo boso turko užgaidų, skundų Islandijos Darbo unijoje ir ugnikalnio išsiveržimo, Agnė vis dar kupina gerų emocijų ir dalinasi sukaupta darbo patirtimi šioje tolimoje šalyje.
Man jau aštuoniolika: einu ieškoti darbo
Vos tik merginai balandžio mėnesį sukako aštuoniolika metų, ramybės ėmė nebeduoti į galvą „lendančios“ avantiūriškos mintys. „Kiek galima sėdėti tėveliams ant sprando ir valgyti mamytės pietus? Gal per aštriai pasakyta? Vienaip ar kitaip, norėjau išbandyti save, įrodyti, jog kažką sugebu ir nenoriu visą gyvenimą sėdėti kažkam ant galvos, būti priklausomai. Tėvai mane palaikė, tad buvo lengviau. Be to, reikia kaupti patirtį, o ji pati neatsiranda, kažką turi daryti“, – apie apsisprendimo dirbti priežastis kalba būsima abiturientė. Suviliota didesnio atlyginimo, Islandijoje gyvenančių giminaičių paramos, Agnė nedvejodama susikrovė lagaminus tolimai kelionei ir laukiantiems nuotykiams. Pagrindinė problema, trukdžiusi merginai rasti norimą darbą, buvo visur reikalaujama islandų kalba. Anot Agnės, ji buvo pasiryžusi dirbti bet ką. Svarbiausia – švari bei saugi aplinka. Šiaulietės darbo paieškos buvo intensyvios. Mergina CV dalino ir žuvyne, ir senelių namuose, pasak jos, visur, kur tik yra galimybė įsidarbinti jaunam, patirties neturinčiam žmogui. „Darbo pradėjau ieškoti pirmadienį, o penktadienį sulaukiau pirmojo skambučio. Siūlė darbą restorane, pačiame miesto centre. Tai buvo pirmas teigiamas atsakymas. Vėliau jų buvo ir daugiau, bet aš jau dirbau...“.
Islandiška sumuštinių kultūra ir bosas turkas
Restoranas, kuriame dirbo Agnė, įsikūręs miesto centre ir sulaukia didelio populiarumo dėl vietoje gaminamų „take away“ užkandžių. Mergina ne tik sukosi virtuvėje gamindama šiuos sumuštinius, bet ir padėdavo šalia dirbantiems kolegoms. Tad nenuostabu, jog tekdavo dirbti ir 12-13 valandų per dieną. „Mano darbavimosi laikotarpis buvo viena didelė pamoka. Iš tiesų labai patiko tai, ką dariau, kur buvau, patiko žmonės, net patiriamas nuovargis. Tikrai mėgau savo darbą ir kolegas“, – gerais žodžiais apie darbinę aplinką atsiliepia šiaulietė. Mergina dirbdama taip pat išmoko virtuvinių gudrybių, tolerancijos, patobulino darbo komandoje įgūdžius. Tačiau, kaip pati sako, teko susidurti ir su sunkumais: iš Turkijos kilęs bosas pasirodė turįs nesuvaldomą temperamentą bei dideles užgaidas, mažino atlyginimus bei darbo valandas, todėl restorano darbuotojai (Agnė tarp jų) net buvo pravėrę Islandijos Darbo unijos, kovojančios už darbuotojų teises, duris. „Nenorėjome pridaryti šeimininkui bėdos, todėl jo neskundėme, galvojome gražiai susitarti, tačiau viskas baigėsi tuo, jog pusę iš mūsų atleido, o kiti patys išėjome. Paskutinės dienos darbe buvo žiaurios: reikėjo laukti, kol atleis, laukti atleidimo laiško. Taigi, darbas su tokiu žmogumi buvo didelė patirtis, deja, neigiama“, – apie nemalonumus, patirtus dirbant, prabyla Agnė.
Darbas ar aukštasis mokslas?
Paklausta, ar paragavusi darbo ir savo jėgomis uždirbtų pinigų skonio, vis dėlto pasirinktų aukštąjį mokslą iškeisti į darbą svečioje šalyje, abiturientė atskleidžia: „Mes kiekvienas turime savo gyvenimą ir tvarkome kaip išmanome. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad nematau tikslo mokytis tik dėl to, kad kišenėje turėtumei diplomą. Aš labai vertinu aukštąjį mokslą, tačiau taip pat manau, jog jei nėra motyvacijos, tai prašau: eik ir dirbk“.
„Visada reikės, kad kažkas juodą darbą nudirbtų. Tačiau, mano nuomone, tobuloje visuomenėje jis turėtų būti paliktas moksleiviams bei studentams, kad šie suprastų, ko nori iš gyvenimo“, – savomis mintimis dalijasi Agnė.
Šiuo metu merginos planuose - dvyliktos klasės baigimas ir tolimesnių ateities planų apmąstymai.
