Nori mokytis Jungtinėje Karalystėje ar JAV? Pirmyn!

Visai neseniai „The Times Higher Education Supplement“ paskelbė geriausių pasaulio universitetų sąrašą. Jungtinės Karalystės ir JAV universitetai vis dar dominuoja šiame geriausių pasaulio universitetų sąraše. Ryškiai suspindėjo Londono Universiteto Koledžas (UCL), pakilęs 16 pozicijų, nors 2006 m. jis puikavosi 25-oje vietoje. Pirmajame ketvertuke jau antrus metus iš eilės yra Harvardas, Kembridžas, Oksfordas ir Jeilis. Tarp 50 geriausių universitetų pirmą kartą pakliuvo Amsterdamo, Bostono, Brauno ir Bristolio universitetai, Kinijos Honkongo universitetas ir Osakos universitetas. Šiaurės Amerikai atstovauja 43 universitetai (2006 m. jų sąraše buvo 37). Be to, šimtuke yra vienu Azijos universitetu daugiau nei pernai (13, o buvo 12). Gaila, bet Europos universitetų skaičius geriausiųjų sąraše per metus sumažėjo nuo 41 iki 35.

"PREZIDENTĖ - NE PAREIGOS, O MALONUMAS"

Štai prieš mus sėdi jauna, žavi, pasitikinti savimi ir kupina geros nuotaikos trečios klasės gimnazistė Justina Mazrimaitė. Ji - ne šiaip mūsų kalbinta eilinė panelė, bet Juliaus Janonio gimnazijos prezidentė. Atrodo, kad pokalbis bus išties įdomus. Pasinerkime į jį…



1 .Kodėl nusprendei kandidatuoti į seimą?
Seimas mane sužavėjo savo autoritetu, jis atrodė klestantis, gyvas. Kadangi mėgstu organizuoti renginius, bendrauti su žmonėmis, seimas man pasirodė tinkama vieta šiai veiklai.

2. Kam, tavo nuomone, seimas yra reikalingas?
Seimas yra labai reikalingas. Jei jo nebūtų, manau, vis tiek atsirastų panašių būrelių, organizacinių susibūrimų. Kita vertus, jei mokykla liktų be seimo, gal tada mokytojai imtųsi šios veiklos, jie taptų aktyvesni. Kad ir kaip būtų – visiems neįtiksi. Dažnai gali išgirsti burnojant, kad seimas nieko nedaro, kad jis nebūtinas. Nepasisant to, manau, kad seimas mokyklai yra reikalingas.

3. Kokie seimo nuveikti darbai?
Kartu su seimu nuveikėme labai daug. Mokykloje buvo rengiamos debatų pamokos, parodytos dvi filmų ”Balkonas” ir ”Kalėdinis Madagaskaras” peržiūros. Taip pat organizavome projektą ”Diena muziejuje”. Džiugu, kad dabartiniam seimui netrūksta idėjų, kiekvieną dieną atsiranda vis naujų sumanymų.

4. Kokios tavo, kaip prezidentės, pareigos?
Kiekvienoje grupėje reikalingas žmogus, priimantis ir reguliuojantis kitų idėjas. Mano svarbiausia pareiga yra paskirstyti darbus, priminti apie artėjančius renginius. Turi būti kaip varikliukas.Tai sunku - žmogus kartais pavargsti nuo rūpesčių, kamuoja klausimas, ar viskas pavyks, ar kitiems patiks. Nepasisant to, nejaučiu didelio nuovargio, nes man ši veikla patinka.

5. Ar ”nepasikėlei”, tapusi prezidente?
Nemanau, kad pasikeičiau. Kai tampi prezidentu, nepasikeli, tiesiog keičiasi kitų požiūris į tave.

6. Kokios patirties tau davė seimas?
Seimas man suteikė begalo daug galimybių.Gavau puikią progą realizuoti savo idėjas. Labai smagu, kai atsižvelgia ir išklauso tavo nuomonės.

7. Kokių savybių turi turėti seimo prezidentė?
Tapti prezidente lengviau, kai esi charizmatiška, aktyvi, bendraujanti ir pritraukianti žmones asmenybė. Man padėjo tai, kad nuo pirmos gimnazijos klasės aktyviai dalyvavau mokyklos veikloje, susiradau daug draugų bei pažįstamų. Be to, darbui seime ypač reikalingas atsikingumas ir kruopštumas. Žmogui, kuris neturi tokių savybiu, seime nėra ką veikti. Kiekvienas gimnazistas, aktyviai dalyvaujantis popamokinėje veikloje, turi daug galimybių pakliūti į seimą. Tai – paprasta, tačiau kiekvienas, norintis patekti į seimą, turi rimtai pasvarstyti, ar tikrai to nori, ar yra tam pasiruošęs ir turi šiai veiklai pakankamai laiko.

8. Kokie tavo santykiai su kitais seimūnais?
Iš tikrųjų, pradžioje galvojau, kaip reikės suburti tokią didelę ir nematytų žmonių kompaniją, tačiau, vos artimiau pabendravus, mes tapome stipri komanda. Visi dirba, aktyviai siūlo savas idėjas, mintis. Artėjant renginiui, pasiskirstome darbus, vieni kitiems padedame, galime vieni kitais pasikliauti. O tai yra labai svarbu, norint ką nors įgyvendinti.

9. Kokios tavo ateities vizijos? Ką planuoji studijuoti? Galbūt pasuksi politikon?
 Na, tikrai ne, Lietuvos prezidente būti nenorėčiau ir studijuoti Lietuvoje – ne. Mane vilioja kiti kraštai. Jau matau savo ateitį – Anglija, Liverpulio universitetas, muzikos psichologija. Štai kur aš turiu būti.

10. Kaip matome, esi labai užsiėmusi. Ar turi laisvalaikį?
Taip, jį turiu. Žinote, kaip sakoma, jei nori, tai atsiras ir tam laiko. Laisvalaikiu aš dainuoju, susitinku su draugais, ilsiuosi nuo mokyklinės aplinkos, lankau "ROKOKO" dainavimo studiją, taip pat groju Juventos mokykloje gitara. Bet galiu pasakyti, kad laisvalaikis man ir čia, seime. Kai darai tai, kas tau patinka, atiduodi save visą, mėgaujiesi tuo, ką darai.

11. Artėja pavasaris, o su juo ir nauja seimo kadencija. Ar nebus gaila atiduoti prezidentės posto?
Žinoma gaila, bet stengiuosi apie tai negalvoti. Dabar yra tiek daug naujų minčių ir siekių, tad noriu visa tai įgyvendinti.

12. Ar tu – patriotiška?
Na, matote, kad ne – noriu išvažiuoti į Angliją, ten studijuoti ir dirbti. Bet, kita vertus, manau, kad elgiuosi teisingai, nes kiekvienas žmogus nusipelno būti laimingu. Ir jei jis turi savų siekių, tikslų, tai pirmyn, reikia juos įgyvendinti. Ir nesvarbu, ar būsiu čia, Lietuvoje, ar Anglijoje, aš visada prisiminsiu savo šalį, ir bet kuriuo atveju ją palaikysiu. Niekas nežino, galbūt Anglijoje įkursiu lietuvių bendruomenę, ir taip prisidėsiu prie patriotizmo?
Ačiū, Juste, už gražų ir šiltą pokalbį...

Netikėtos poros mokykloje!

Taigi, kaip ir žadėjome pirmajame šių metų laikraščio „Tebūnie šviesa“ numeryje, čia galėsite rasti visus mokytojų apklausos rezultatus. Smagaus skaitymo! :)
P.S. Didesniam vaizdui paspauskite ant paveikslėlio.

Abiturientai, kaip jaučiatės, kai liko 100 dienų iki egzaminų?

Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai ką tik atšventė šimtadienį. Tiek visa mokyklos bendruomenė, tiek artimieji ir draugai galėjo pasidžiaugti kūrybingais ketvirtokų pasirodymais. Tačiau šventė jau praėjo ir dabar beliko laukti sėkmingo finišo – gerai išlaikytų egzaminų.

Taigi, ką išgyvena mūsų gimnazijos abiturientai, kai iki šio lemtingo įvykio liko tik 100 dienų? Ar visi jau susitaikė su šia mintimi?

Kaip jautiesi, kai liko 100 dienų iki egzaminų?

I (Ieva): Jaučiu nerimą.
J (Justas): Taip pat kaip ir prieš 110 dienų.
V (Vilius): Gerai
N (neprisistatęs abiturientas): Blogai. (skirtingi žmonės, skirtingi požiūriai)
M (Mažvydas): Gerai, o kaip tu? (šmaikštuolis)

Ar manai, jog esi jiems pasiruošęs?

M: Dar ne, nes mokslai prasideda po šimtadienio. (tradicinis ketvirtoko požiūris)
N: Teoriškai taip, o praktiškai dar ne visai. Dar reikia daug ką pakartoti.
Mi (Milda): Manau, kad esu pasiruošusi ne visiškai, nes reikia sustiprinti žinias.
I: Iš dalies, nes daug mokiausi papildomai.
J: Manau, kad esu, nes liko tik kartojimas ir nieko naujo nebeišmoksiu.
V: Pasiruošęs išlaikyti!

Ko labiausiai baiminiesi artėjant lemtingiesiems egzaminams?

N: Kad neišlaikysiu aukštais balais.
V: Nieko nebijau, esu drąsus. (štai kur puikus požiūris, imkite pavyzdį)
I: Kad blogai išlaikysiu.
Mi: Bijau, kad negalėsiu ramiai susikaupti egzaminui, nes didelis jaudulys gali sutrukgyti žinių kokybei.
M: Nesuvokiamo lietuvių egzamino.
J: Baiminuosi, kad lietuvių egzaminas bus sunkus. (įdomu, kodėl būtent lietuvių egzamino taip bijo abiturientai?..Pasidomėkime, ar tik šis jiems baisus)

Kokio egzamino labiausiai bijai? Kodėl?

J: Lietuvių k., nes nemėgstamiausia pamoka.
M: Lietuvių k., neraštingas esu... (ach, ta gimtoji lietuvių kalba...)
N: Visų vienodai, kadangi visi man labai svarbūs.
Mi: Anglų k. Manau, kad jis bus sudėtingiausias.
I: Matematikos, nes jis man svarbiausias.
V: Nieko nebijau, esu drąsus. (drąsusis Janonio vyras Vilius)
N: Muzikos, nes reikės atlikti du pasirinktus kūrinius.

Ar galėtum jau šiandien laikyti egzaminus?

M: Gal.
N: Ne.
V: Drąsiai!
I: Ne.
Mi: Ne.
J: Gal dar ne :)

Išvada:

Taigi, galime daryti išvadą, jog vis dėlto J. Janonio gimnazijos abiturientai dar nesijaučia pasirengę egzaminams (tik vienas iš apklaustųjų teigė dabar pat galintis juos laikyti).
Tačiau nesijaudinkite, mielieji ketvirtokai, iki šio Jūsų mokyklinio gyvenimo metus vainikuosiančio įvykio liko dar 100 dienų (ir, žinoma, tiek pat naktų :) ). SĖKMĖS Jums!

ŠIRDIS TĖVYNĖJE, BATAI LONDONE

Mokykla išugdo norą siekti svajonių, tad vos baigę 12-tą klasę gimnazistai ima dairytis, kaip galima tas svajones įgyvendinti. Norėdami žvilgtelti, kaip gyvena buvę aktyvūs mūsų gimnazijos bendruomenės nariai, vyrai mūrai janoniečiai, trumpam keliamės į Londoną, tapusį šių talentingų vaikinų mylimais namais.

Pernai mokyklą baigęs Martynas Paukštys studijuoja Thames Valley universitete. Fotografijos mokslus kremtantis vaikinas džiaugiasi pasirinktu keliu ir teigia žengęs vieną protingiausių žingsnių savo gyvenime. „Čia viskas menu kvepia. Rodos, šiais metais Jazzu baigė šį universitetą“. Prieš savaitę prasidėjo antrasis mokymosi semestras. Pirmajame sausą teoriją krimtęs vaikinas džiūgauja, jog nuo šiol turi daugiau praktinės veiklos. Martynas su džiaugsmu pasakoja apie darbą galingais ir sunkiais fotoaparatais bei naują projektą, skirtą žiemos olimpinėms žaidynėms. Vaikino užduotis - sukurti dokumentinę foto istoriją. „Žiauriai baisu ir smagu. Žinai, kai skambini daugmaž pretendentui į aukso medalį, tai jam ,,nelygis‘‘, kad jį fotografuos studentas kažkoks, bet yra ir tokių sportininkų, kurie tik apsidžiaugia“. Martyno tvarkaraštyje 3 trijų valandų trukmės savaitinės paskaitos. Kadangi turi nemažai laisvo laiko, savaitgaliais studentas dirba klube. Čia Martynas atrado naują pomėgį – barmeno darbą. Jo darbas gerokai skiriasi nuo to, ką matome įprastoje kavinėje ar bare Lietuvoje. Vaikinui jau teko pramokti žongliruoti buteliais („Smagu būtų parodyt Janonyje per „Talentus“ savo naują gebėjimą“,- šypteli), o šiuo metu Martynas sparčiai tobulina žinias apie gėrimus ir kokteilius. „Čia gal net ir sunkiau, nes kiekvienas geras gėrimas, pvz., viskis turi skirtingą kvapą, turi žinot, koks jis. Barmenas turi mokėti viską: pagaminti bet kokį kokteilį, kokio paprašysi, papasakoti apie bet kokį gėrimą“. Bare, kuriame dirba buvęs janonietis, lankėsi Pink, Kate Perry, Kate Moss, Ben Knisley. „Toks neprastas bariukas“,- šypteli vaikinas. Martynas dviejų aukštų bute gyvena kartu su dar 6 studentais: prancūzu, lenke, ispanu, brazile, australu. „Tikra tautų maišatis!” Tačiau, anot Martyno, Londone gali susirasti pažįstamų, bet ne draugų. Būtent jų londonietis pasiilgsta labiausiai. „Pasiilgstu, aišku, ir šeimos, ir lietuviško maisto, ir dar kaip šuo visada pasitinka grįžus namo“. Paklaustas apie ateities planus, vaikinas išduoda, jog iškart po studijų grįžti į tėvynę neketina. „Pamačius, kokios yra galimybės čia ir kaip jų nėra Lietuvoj, tai tiesiog kvaila būtų baigus Anglijos universitetą grįžt į Lietuvą ir uždirbt pinigus, kokius čia žmonės uždirba be jokių mokslų“. M. Paukštys gyvenimą sieja su Londonu. Bent jau iki 30-ties. „Kažkaip sukurti šeimą norisi Lietuvoje,-“prasitaria.

Kitas buvęs janonietis, studijuoti išvykęs į Londoną, - Tomas Bieliūnas. Prieš porą metų mokyklą baigęs vaikinas SAE institute studijuoja audioinžineriją. Studentas juokiasi, jog laisvu laiku miega iki pietų, po jų vėl miega, o likusias valandas praleidžia grodamas. Vaikinas nesiskiria su muzika - ir toliau dainuoja, dalyvauja įvairiuose koncertuose. Laisvomis dienomis londonietis dirba vaikų darželio auklėtoju. Tomo žodžiais tariant, jo gyvenimas „neapibūdinamas paprastais apibūdinimais“. T. Bieliūnas patenkintas studijomis, universitetu, o ir mokytis nesunku, kai mokaisi tai, ko nori. Dar prieš keletą metų tvirtinęs, jog jo ateitis Lietuvoje, šįkart vaikinas purto galvą: „Baigęs studijas nenoriu grįžti nei į Lietuvą, nei likti Londone“. Juokdamasis Tomas užsimena apie Australiją: „Ten neapibūdinamai fainiau“. Tiesa, būsimasis garso inžinierius ilgisi vieno – Lietuvos merginų. Tačiau, ko gero, lietuvė ar užsienietė, būsima Bieliūno žmona, tempsis kraitį svetur.

Regis, Londonas – miestas, kuriame gali pildytis svajonės. Bet nebūtinai! Kaip ištikimi savo šalies patriotai, siūlome: gimnazistai, likite Lietuvoje! Juk ir mūsų šaliai reikalingi vyrai mūrai- fotografai, dainininkai. O jei kelias jus visgi nublokštų į Didžiąją Britaniją, nepamirškite, jog ten galite visuomet surasti tuntą lietuvių draugijos išsiilgusių Janonio gimnazijos auklėtinių.

Vilniuje įvyko jau aštuntoji paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“

Šiemet vasario 4-6 dienomis Vilniaus LITEXPO parodų centre vyko paroda „Mokymas. Studijos. Karjera“. Ši, jau aštuntoji tokia paroda, susilaukė kaip niekad daug lankytojų. To ir buvo galima tikėtis – jaunimui sunku apsispręsti, kokią specialybę rinktis ir į kokią profesinio ar aukštojo mokslo įstaigą stoti, o specialybę jau turintys žmonės nori gauti žinių apie darbo paieškas ir kt.
Parodoje dalyvavo 96 mokymo įstaigos, organizacijos, institucijos iš 12 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir kt. Įvyko 26 konferencijos, seminarai, pranešimai, pristatymai ir diskusijos tokiomis temomis kaip specialybės pasirinkimas, studijos užsienyje, pirmojo įspūdžio darbdaviui svarba ir t.t.
Į parodą vyko ir nemažai Juliaus Janonio gimnazijos moksleivių – kas su ekskursijos grupe, kas pavieniui ar su draugais, tėvais. Komentaruose kviečiu pasidalinti nuomone apie šią parodą – ar vykote į ją, ar ji pateisino jūsų lūkesčius?