Domanto Razausko koncertas JJG!!!

on pirmadienis, vasario 21, 2011

1000 awesome things

on antradienis, vasario 15, 2011





Vos tik susidūrę su problemomis, dažnai nuleidžiame rankas. Atrodo, užtenka tik kelių nepasisekimų, ir mūsų pasaulis tampa nepaaiškinamai niūresnis. Nepalankiai susiklosčiusios situacijos, nemalonios staigmenos verčia mus blogai jaustis. Silpnumo akimirkomis mus aplanko nuojauta, jog bėdos niekada nesibaigs.

Šitaip paskendę liūdesyje, mes pamirštame pozityvų mąstymą ir aplinką regime pilkomis spalvomis. O gaila, juk pasaulyje tiek daug gražių dalykų, nepamirštamų akimirkų, neįtikėtinų atsitiktinumų! Visos šios mažos staigmenos mūsų kelyje pasitaiko kiekvieną dieną, tik nevisada jas pastebime.

Štai Jums sąrašas mažyčių, bet labai malonių reiškinių. Tai 1000 smulkmenų, kurios nepastebimai keičia mūsų gyvenimą!


http://www.1000awesomethings.com

Dovilė Meliauskaitė: Tarptautinis bakalaureatas ugdo visapusišką asmenybę.




Dauguma moksleivių Lietuvoje mokosi pagal nacionalinę ugdymo programą ir ruošiasi brandos egzaminams. Atrodytų, kito kelio nėra, mokiniai priversti taikytis su esama, toli gražu netobula, mokymo sistema, kuri verčia jauną moksleivį nemąstyti, o „kalti“, „perkrauti“ savo galvą teoriją be žinių pritaikymo praktikoje. Maža to, kiekvienais metais abiturientai tampa valstybinių brandos egzaminų sudarynėtojų bandomaisiais triušiais.

Pakeisti švietimo sitemą ir užpildyti jos spragas būtų sunku, tačiau norintiems tobulėti ir pažinti visada atsiras galimybė mokytis kitaip! Tai tarptautinis bakalaureatas (vėliau TB). Kad sužinočiau daugiau apie šią unikalią mokymosi programą, kalbinu Dovilę Meliauskaitę, buvusią mūsų gimnazistę, kuri šiuo metu mokosi Didždvario gimazijoje pagal TB programą.


Dovile, kas paskatino tave įstoti į tarptautinį bakalaureatą?

Jau seniai žinojau, jog mokysiuosi užsienyje, tad TB programa, dėstoma anglų kalba, suteikė man puikią galimybę pasipraktikuoti. Neuro mokslas, kurį žadu studijuoti aukštojoje mokykloje, yra sudėtingas ir painus, todėl jei tinkamai nemoki anglų kalbos, gali patirti daug sunkumų. Žinoma, ne tik tai lėmė mano apsisprendimą, taip pat norėjosi pakeisti aplinką, man reikėjo naujovių, kažko įdomaus.

Ką žinojai apie tarptautinį bakalaureatą prieš įstodama? Ar buvai įsitikinusi, jog TB nenuvils?

TB man nebuvo naujiena, prieš stodama nemažai domėjausi šia programa – apklausinėjau pažįstamus, kurie mokėsi tarpatutiniame bakalaureate, dalyvavau TB reprezentacijoje.Tiesą sakant, nebuvau ir net dabar nesu įsitikinusi, jog TB nenuvils, tačiau nacionalinė programa taip pat nekėlė daug pasitikėjimo, tad turėjau rinktis tarp dviejų lygių galimybių.

Kokie buvo priėmimo reikalavimai?

Norintiems įstoti į TB privalu laikyti matematikos ir anglų kalbos egzaminus.Iš tiesų, bene didžiausias dėmesys skiriamas jau minėtajai anglų kalbai, tad jei turi kėblumų besimokydamasis jos ar prastai kalbi, į TB stoti tau tiesiog neapsimoka.Žinoma, yra išimčių, turiu klasės draugę, kuri beveik nemokėdama šios užsienio kalbos, per pusmetį „prasilaužė“ ir dabar kalba labai gerai.Vis dėl to, noriu pabrėžti, jog norint pasiekti tokių rezultatų reikia daug dirbti ir stengtis.

Kaip pati įvertinai savo galimybes įstoti?

Dėl patekimo į TB jaudinausi mažiausiai, visiškai pasitikėjau savo jėgomis. Anglų kalba visada buvo mano stiprioji pusė, kiti mokslai taip pat sekėsi gerai, tad buvau įsitikinusi, jog mane priims.

Ar dabar, po daugiau nei pusės metų mokymosi, gali atskleisti TB programos privalumus ir minusus?

Vienas didžiausių TB privalumų tai, kad ši programa siekia išugdyti visapusišką asmenybę. TB moksleivis turi būti išprusęs ir gerai išmanyti visas mokslo sritis, nesvarbu humanitaras ar „tiksliukas“ jis būtų. Programa skatina jauną žmogų būti visuomenišku, TB mokinys domisi išoriniu pasauliu, sportuoja, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje.Dar vienas privalumas paskatinęs mane rinktis TB yra tai, jog kiekvienas turi galimybę rinktis šešius mokomuosius dalykus, tris aukštesniuoju lygiu ir tris standartiniu.Žinoma, bene labiausiai mane džiugina geri santykiai su mokytojais.Ne paslaptis, jog mokytojus vadiname vardais, esame lyg draugai.Džiugu, jog TB mokytojai niekada nežiūri į tave iš aukšto, jie yra labai paslaugūs ir visada pasiruošę suteikti pagalbą.Vienintelis minusas yra tai, jog TB Šiauliuose yra įsteigtas palyginus neseniai, prieš šešerius metus, todėl nenuostabu, kad mokytojams dar trūksta darbo patirties.

Kuo ypatinga TB ugdymo programa?

Žmogus, kurį ugdo TB yra skatinamas prisidėti prie darbo visuomenei, ne tik siekti savo asmeninės gerovės. Svarbu paminėti, jog tarptautinis bakalaureatas ugdo kritinį mąstymą, čia svarbu ne tik gerai įsisavinti akademines žinias, tačiau ir kritiškai vertinti žinių šaltinius ir netgi tai, ką sako mokytojai.Pavydžiui, mokydamiesi ekonomikos, sprendžiame įvairias problemas, stengiamės savo žinias pritaikyti šiandieniniame, releame pasaulyje. Mums privalu žinoti kas dedasi aplinkui, nes laikas nuo laiko rengiame informacinius pranešimus.

Kalbama, jog besimokant tarptautiniame bakalaureate gauti septynetą (aukščiausią vertinimo balą) yra gana sunku.Kaip vertini tokius komentarus?

Turiu sutikti, jog šie komentarai teisingi.Besimokydama pagal nacionalinę programą žinojau, kad dešimtukai nelengvai pasiekiami, tačiau tarptautiniame bakalaureate gauti septynetą nepalyginamai sunkiau.Taip yra todėl, kad visko mokomės nuosekliai, išsiaiškiname temą iki galo, gilinamės į smulkmenas, tad jei ko nors nesupranti, vargu ar gausi gerą pažymį.

Kokios patirties tau suteikė mokymasis pagal kitokią ugdymo programą?

Įgijau patirties rašydama didelės apimties darbus, nes dažnai norint parodyti savo žinias, reikia rašyti eses.To reikalauja ne tik lietuvių kalbos, bet ir biologijos, anglų kalbos, ekonomikos pamokos.Nors pradžia buvo sunki, tačiau dabar man nesunku laisvai dėstyti savo mintis, pripratau rašyti tūkstančio žodžių eses.

Kokios perspektyvos laukia gavus TB diplomą?

Tarptautinis bakalauretas yra gerai žinomas visame pasaulyje.Mokymo programa vienoda visose šalyse, todėl užsienio universitetai žino kokiu lygiu tu mokeisi ir kokių įgūdžių įgijai.Didelis privalumas yra tai, jog TB diplomas yra tarptautinis.

Vasario 16-osios minėjimas

Vasario 15d. Juliaus Janonio gimnazijoje vyko renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti. Gimnazistai galėjo dalyvauti viktorinoje, Nepriklausomybės akto signatarų parodoje, knygų pristatyme bibliotekoje, klausytis ilgosios pertraukos metu skambėjusių dainų ir smagiai bei nuotaikingai "patrypti" liaudiškų šokių vakaronėje.


KUR KELTI SPARNUS?

on pirmadienis, vasario 14, 2011


Dažną šių laikų jaunuolį kamuoja studijų klausimai, ypač, kuomet pasirinkimo galimybės yra plačios, universitetų sąrašai – begaliniai, keliai studijoms užsienyje – atviri. Šį kartą nenagrinėsime universitetų ir jų siūlomų programų – kas jau daryta daugybę kartų. Šiuo straipsniu stengsimės šiek tiek „įmerkti kojas“ į studijas Lietuvoje bei užsienyje, sužinoti apie savo galimybes bei pasinaudoti kitų patirtimi, juolab, jog savo išgyvenimais su mumis dalijasi keturi buvę J. Janonio gimnazijos dvyliktokai – Simonas Žižliauskas, šiuo metu studijuojantis Didžiojoje Britanijoje University of Liverpool, Austėja Tamulaitytė, politikos mokslus kremtanti VU, Tarptautinių santykių ir politikos institute, Kaune medicinos mokslus studijuojanti Jorūnė Šuipytė ir Skaistė Liepytė, Jungtinės Karalystės Glasgow Caledonian University psichologijos bakalauro studentė.

Sprendimas, kur ir ką studijuoti, daugelio jaunų žmonių nuomone yra sunkus ir reikalauja nemažai laiko bei jėgų. Kaip tą sekėsi padaryti jums?

S. Ž.: „Apsispręsti buvo sunku, tačiau galų gale nusprendžiau rinktis tai, kas man prie širdies ir nesvetima. Universitetus rinkausi pagal jų reitingą, kitų atsiliepimus, fakultetų lygį ir galiausiai pagal tai, kokiuose miestuose yra universitetai“.

J. Š.: „Na, visų pirma, dėl savo pasirinkimo dvejojau iki 11 klasės, kada laimėjau galimybę trumpam pabuvoti mainų programoje. Dvejonės kilo po vieno tėvų susirinkimo, kuris man atminty išliks labai ilgai. Po jo grįžusi mama ilgai mane bandė perkalbėti. Tą vakarą mama diskutavo su viena mokytoja, kurios žodžius dar ir dabar atsimenu: jei Jorūnė nori studijuoti mediciną, ji privalo mesti visas visuomenines veiklas, rašymą, savanoriavimą bei dieną naktį sėdėti prie knygų - tokį sėslų, ramų gydytojo portretą piešė mokytoja. Tą kartą ilgai verkiau. Po kurio laiko išvykau į mainų programą. Turbūt tas gyvenimo etapas man ir atvėrė akis - svarbiausia suvokti, kas yra tavo hobis, o kas yra gyvenimo kelias. Kadangi 14 metų pradėjau dirbti žurnaliste delfi.lt, rašyti straipsnius man sekėsi gan neblogai, tad vis dvejojau, galbūt mano kelias ir yra žurnalistika. Šalia viso to ėjo ir savanorystė "Gelbėkit Vaikus" organizacijoje. Net ir tuomet, kai jau mokiausi biomedicinos sraute, širdy vis dar dvejojau, galbūt tiesiog bijojau. Turbūt pats likimas viską sudėliojo į savo vietas - kaip tik po trumpo laiko sekė vienas susitikimas po kito su Agne Zuokiene, Jūrate Kazickaite, o po ranka pasimaišė Eglės Aukštakalnytės Hansen knyga "Mama Afrika". Būtent palankiai susiklosčiusios aplinkybės ir padėjo suvokti, jog medicina ir yra ta sritis, kur realizuosiu save ne tik moksle, bet ir savanorystėje, o žurnalistikos žinios man tikrai padės ateityje“.


Kodėl pasirinkote studijas užsienyje, o ne Lietuvoje? Į ką, jūsų manymu, jauni žmonės, norintys studijuoti užsienyje, turėtų atkreipti dėmesį? Kas lemia sėkmę? Dėl ko nereikėtų pergyventi?

S. Ž.: „Užsienyje yra aukštesnis studijų lygis, diplomai pripažįstami visame pasaulyje (ko nepasakyčiau apie Lietuvos universitetus), taip pat atmosfera, žmonės yra gerokai aukštesnio intelektualinio lygio. Dėmesį reikėtų atkreipti į atsiliepimus. Statistiniai duomenys - tai tik skaičiai, svarbiausia yra tai, kaip jaučiasi studentai, jau ten studijuojantys. Sakyčiau, kad sėkmę lemia užsispyrimas, "juodas darbas“ išsiunčiant pareiškas (turiu omenyje darbą prie paraiškų, kad kuo geriau pristatytum save). Nereikia pergyventi, kad būsi vienas, sunkiai susirasi draugų. Čia viskas kitaip - visi draugiški, tolerantiški, maloniai bendrauja, kas savaime išsivysto į vertingus socialinius ryšius“.

S. L.: „Kad noriu studijuoti ne Lietuvoje, nusprendžiau, kuomet prasidėjo Lietuvos mokslo reformos. Visų pirma, nepatiko vyriausybės požiūris į studentus, o tai, kad mokslas tapo mokamas tiesiog išvarė iš šalies. Taigi, sprendimą priėmiau pastūmėta susiklosčiusios situacijos Lietuvoje. Galbūt nuskambės keistai, tačiau nereikėtų per daug jaudintis dėl savo metinio vidurkio. Buvau labai nustebusi, kuomet mano 11-tos klasės vidurkio, kuris stipriai viršijo 9, visiškai nereikėjo. Rašiau prašymus į 5 universitetus, du iš jų paprašė 7 vidurkio, o kiti išvis nereikalavo jokio metinio pažymio. Kur reikėtų atkreipti dėmesį, tai tinkamai įvertinti savo anglų kalbos žinias. Rašant prašymą į aukštąją mokslo įstaigą Jungtinėje Karalystėje, yra labai svarbu parašyti tinkamą motyvacinį laišką, nes jis dažnai turi didesnę įtaką negu metinis vidurkis“.


Kodėl Lietuva? Kur turėtų būti telkiamas didžiausias dėmesys, norint studijuoti šioje šalyje?

J. Š.: „Deja, užsienio dar neatsisakau. Įstoti studijuoti mediciną Europoje yra gan sunku, jei mokaisi pagal valstybinę programą. Reikalavimai diktavo savo - reikėjo būti baigusiai Tarptautinio Bakalaureato klasę. Kol kas apsiriboju vasaros praktika Sietle. Visų pirma, jei stojama į kolegiją, reikėtų pasidomėti, ar diplomas bus pripažintas užsienyje. O jei į universitetą - į studijų kokybę bei mokymosi pobūdį. Tarkim, mano pasirinkimas buvo tarp VU bei KMU (dabar LSMU). Pagal savo egzaminų rezultatus, be problemų būčiau įstojusi į abu universitetus, tačiau LSMU mokymasis ciklais man atrodė priimtinesnis, tad tai ir rašiau pirmu numeriu. Sėkmė...Egzaminuose sėkmė gali lemti 10-15%, visa kita - rodiklis, kaip mokinys sugebėjo mokytis. Žinoma, po pirmojo pusmečio medicinoje man užtektų geros savaitės pasiruošti biologijos egzaminui, tačiau 12 klasėje taip tikrai neatrodė. Braižykite minčių žemėlapius, pasidomėkite, kaip lengviau įsiminti informaciją, ieškokite kažkokio ryšio - kitaip sakant, reikia išmokti mokytis, nešvaistant brangaus laiko“.

A. T.: „Labai mėgstu keliauti ir gana dažnai tai darau. Tačiau gyventi visada norėjau Lietuvoje. Man atrodo savaime suprantama, kad tai yra šalis, kurioje užaugau, kurios kultūra ir tradicijos formavo mano charakterį, kurios švietimo sistema mane augino ir ugdė dvylika metų, galų gale čia tiesiog mano tėvynė, mano namai. Todėl atėjus laikui, kai jau pati kažką jai galiu duoti, labai norėčiau tai ir daryti. Išvažiavus studijuoti kitur, grįžti labai sunku. Be to, jei planuoju gyventi Lietuvoje, ypač politikos mokslus ir verta studijuoti čia, nes didžioji dalis gaunamų žinių lengviausiai pritaikomos mūsų šalyje. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo norus. Suvokti, ką iš tiesų labiausiai patinka veikti dabar ir tada bandyti ieškoti studijų programos, kuri geriausiai atitiktų norus. Pravartu pasikalbėti su jau tą specialybę studijuojančiais žmonėmis, apsilankyti fakulteto puslapyje, paskaitinėti dėstytojų rašomus straipsnius. Taip maždaug galima susidaryti vaizdą apie tai, kas jūsų ten laukia. Į ką nereikėtų kreipti per daug dėmesio, tai tėvų, senelių, dėdžių, tetų ir draugų nuomonė. Jų argumentus ir patarimus išklausyti visada verta, bet galutinis sprendimas jūsų - tai jūs, o ne giminaičiai ir draugai turėsite mokytis keturis metus, kartais mokytis sunkiai, todėl tikrai geriau tai, kas patinka“.


Ar dabar esate patenkinti tuo, ką pasirinkote?

A. T.: „Kol kas esu labai patenkinta. Tai, ką mokausi, man įdomu, dėstytojai, kursiokai ir vyresni kolegos yra tikrai puikūs žmonės, vien per tą pusmetį išmokau daug naujo, pakeičiau požiūrį į tam tikrus dalykus“.

S. Ž.: „Taip. Įstojau ten, kur norėjau, studijos be galo įdomios, jokio nereikalingo "šlamšto".


Ar lieka laiko įvairiems pomėgiams, ar viską "suryja" mokslai?

A. T.: „Nežinau, gal taip tik man, bet kuo daugiau aš visko veikiu, tuo daugiau ir spėju. Taip, mokytis reikia daug, kartais labai nelengva, bet kai įdomu, tai greitai su tuo susidoroji. Todėl man lieka laiko ir dar keturioms organizacijoms, laisvalaikio veiklai, parodoms, koncertams lankyti, su draugais susitikti. Studijos nepakeičia žmogaus kardinaliai, bent jau ne taip greitai. Tie, kurie buvo įpratę daug visko veikti mokykloje, daro tai ir toliau. Tik būnant studentu atsiveria daug daugiau galimybių ir įdomybių“.

S. L.: „Mokslai man atima labai mažai laiko, nes galiu pati susidaryti savo tvarkaraštį ir skaityti paskaitų medžiagą namuose. Daugiau laiko „suryja“ darbas. Mano studijų grafikas man leidžia dirbti apie 30-40 valandų per savaitę. Bet džiugu, kad nereikia nei vieno cento iš tėvų prašyti. Išsilaikau pati, dar į Lietuvą siunčiu pinigų ir jau baigiu susitaupyti savo svajonių mašinai“.

S. Ž.: „Čia daugiau laiko turbūt suryja pomėgiai. Mokslai yra koncentruoti, todėl lieka labai daug laisvo laiko. Jei sugebi organizuoti laisvą ir mokslų laiką, laisvalaikiui liks laiko net per daug“.

Kaip vertinate šiandieninę situaciją, jog daug jaunų žmonių studijas mieliau renkasi ne Lietuvoje?

J. Š.: „Manau, jog jie daro gerai. Palaikau juos šimtu procentu - juk ir pati žadu išvykti. Svarbiausia, grįžti į Lietuvą. Kaip mes ją kursime, jei neturėsime globalios patirties bei naujų idėjų? Kur semsimės įkvėpimo? Lietuva yra dar labai jauna, čia dar daug idėjų neįgyvendinta. Šaunu, jei jauni žmonės Lietuvą garsina geriausiuose užsienio universitetuose, stažuojasi ten ir, svarbiausia, grįžę visa tai realizuoja - dirba Tėvynei“.

A. T.: „Šiaip studijuoti užsienyje puiku - juk įdomu, viskas kitaip, ir naują šalį pamatai, ir su jos tradicijom susipažįsti, prapleti akiratį. Ypač jei išvažiuoji į tikrai gerą universitetą. Vis dėlto, tokie atvejai yra greičiau išimtis nei taisyklė. Nesuprantu to dabar vyraujančio požiūrio, kad Lietuvoje viskas blogai ir reikia būtinai išvažiuoti. Tai visiška netiesa. Jei nevažiuoji į geriausius universitetus, važiuoti tikrai nėra ko. Tai, kad universitetas yra Anglijoje ar Danijoje savaime negarantuoja jo kokybės. Lietuvoje turime puikių fakultetų, labai gerų dėstytojų, kur studijų kokybė iš tiesų yra aukšta. Todėl visada reikia žiūrėti, kokia yra jūsų norimo dalyko studijų kokybė, ar tikrai užsienyje gausite geresnį išsilavinimą. Jei esate labiau suinteresuoti studentavimu nei studijavimu, Lietuva irgi yra geresnis pasirinkimas, nes išvažiavus dažnai prireikia daugybės laiko adaptuotis, o tai atima daug jėgų ir energijos. Be to, Lietuvos universitetai irgi jau seniai nėra izoliuoti. Daugiau nei pusę medžiagos studijoms aš gaunu anglų kalba, iš mūsų fakulteto pagal Erasmus ir kitas mainų programas išvažiuoja praktiškai visi norintys, pati planuoju magistrą baigti ne Lietuvoje. Taigi puikiai galima "pačiupinėti" užsienį, praplėsti akiratį ir grįžti namo, netampant nuolat tarp dviejų tikrovių pakibusiu emigrantu“.

S. L.: „Jei tokia situacija, kad jaunimas mieliau studijuoja užsienyje, būtų susiklosčiusi prieš 3- 4 metus, kai mokslas Lietuvoje dar buvo nemokamas, tuomet tikrai stebėčiausi, tačiau šiandien tai jokia staigmena. Nenoriu girti tų, kurie išvažiuoja, ar tų, kurie lieka. Vieni yra didvyriai, kiti -savižudžiai. Žmonių prigimtis - glaustis ten, kur šilčiau, patriotizmas čia niekuo dėtas“.


AČIŪ STUDENTAMS UŽ POKALBĮ!

Šilta Tailando saulė



Juliaus Janonio gimnazijos moksleivis, Modestas Stulgys, šiuos mokslo metus leidžia „tūkstančio šypsenų šalyje“ – Tailande. Turbūt visiems smalsuoliams įdomu, kaip šis vaikinas atsidūrė šiame tolimame krašte. Taigi, kalbamės su juo pačiu, tiesiai iš šiltojo Tailando.
Paklaustas, nuo ko viskas prasidėjo, M. Stulgys teigia: „Dešimtoje klasėje matematikos mokytoja, matydama mano matematinius gebėjimus, pasiūlė stoti į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA). Aš pabandžiau, teko laikyti daug testų, bet galiausiai mane priėmė. Tų pačių metų žiemą su tėvais atostogavau Tailande - apkeliavome šalį, ji man patiko - visiškai kitokia kultūra ir pan. Kai grįžau po atostogų, netikėtai gavau laišką iš NMA, kad yra galimybė mokytis Tailande, gauti stipendiją mokslams The Regent's School. Nusprendžiau surizikuoti ir pabandyti gauti stipendiją, todėl pusę metų tam ruošiausi – tvarkiausi įvairius dokumentus. Kol galų gale, po įveiktų anglų kalbos ir matematikos testų bei interviu, išgirdau, jog gavau 80% stipendiją. Tuomet ir išvykau“. Šis vaikino poelgis atrodo gana drąsus, bet M. Stulgys sako, jog išvykti į nepažįstamą kraštą nebuvo sunku, nes savo ateitį jis planuoja užsienyje. Tačiau draugus ir šeimą palikti buvo nelengva – visgi grįžti namo gali tik keletą kartų per metus, nes bilietų kainos yra gan aukštos.
„Mano diena Tailando mokykloje atrodo šitaip: keliamės 7 val., iki 7.50 val. privalome palikti „boarding house“. Pusryčiai yra nuo 7 iki 8 val. Tuomet 8.15 val. vyksta registracija, 8.30 val. prasideda pirmoji pamoka ( pamokos trunka 1val 20 min., yra suskirstytos periodais). Pirmadieniais ir ketvirtadieniais privalome užsiimti kokiais būreliais, jie trunka 1 val. 20 min. 5 val. vakarieniaujame, 5.30 val. vyksta susirinkimas, po jo - namų darbų ruošimo laikas, 9.45 val. visi privalo grįžti į namus - tuo diena ir baigiasi“ – taip apie savo tailandietiškos mokyklos kasdienybę kalba M. Stulgys.
Paklaustas apie ateities planus, vaikinas pabrėžia, jog kitais metais nepasiliks Tailande dėl per griežtos mokymosi sistemos, o studijuoti nori užsienyje - statybų verslą ar kažką panašaus. „Tie metai, kuriuos čia praleisiu, man tikrai duos neįkainojamos patirties – patobulinsiu savo anglų kalbos žinias, išmoksiu prisitaikyti prie įvairių sunkumų, deja, čia reikia labai daug mokytis (ko aš prieš tai nebuvau įpratęs daryti)“ – apie būsimą patirtį kalba Modestas. Na, o mums belieka džiaugtis šio gimnazisto sėkme ir palinkėti jam atrasti savo kelią, kuriuo eis ateityje.

Šimtadienis. Antras dublis. Paskutinis dvyliktokų pasispardymas.

on šeštadienis, vasario 12, 2011
Praėjusį penktadienį, vasario 11 dieną, mūsų gimnazijos aktų salėje vyko šimtadienio šventė. Šįkart čia susirinko abiturientų tėveliai.


















Fotografavo Marija Šurnaitė

ŠIMTADIENIS

on ketvirtadienis, vasario 10, 2011
Vasario 10d. Juliaus Janonio gimnazijoje vyko 160 laidos šimtadienio spektaklis. Šventės akimirkas ir klasių pasirodymus galite pamatyti apačioje esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuoti ne visų klasių pasirodymai, bet tikimės, jog juos visus greitai pamatysime oficialiame gimnazijos tinklapyje.


Gimnazijos durys visada atviros

on trečiadienis, vasario 09, 2011
Kuomet Jūs linksmai leidote šeštadienio popietę, kurpėte planus vakarui, o gal ruošėte krūvas namų darbų, Juliaus Janonio gimnazijoje vyko abiturientų laidų susitikimas. Gimnazijos bendruomenė buvo gerai pasirengusi šiam svarbiam įvykiui - prie durų sėdėjo jaunuoliai, registruojantys ateinančius, MMB Sepija pardavinėjo firminius gimnazijos rašiklius, gausus žurnalistų būrys stebėjo renginį bei dalino anketas baigusiems gimnaziją, o tuo tarpu trečiame aukšte gimnazistai jau "apšilinėjo" kojas ir balsą koncertui.

Buvo įdomu matyti vieningą bendruomenę, kurioje buvo ir žmonių, gimnaziją baigusių prieš metus, ir prieš trisdešimt metų. Visus juos vienijo šilti prisiminimai, dar širdyje išlikę įvykiai bei noras susitikti su žmonėmis, kurie visam gyvenimui tapo tavo draugais.