Etiketas arba kaip taisyklingai laikyti šakutę

on sekmadienis, rugsėjo 26, 2010
Šią vasarą, liepos 1-16 dienomis, keturi Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai dalyvavo verslo stovykloje Latvijoje, Neretoje. Laikraštyje žadėjome Jums straipsnį apie etiketą. Štai jis! :)
Etiketo pamokos prasideda jau mūsų vaikystėje. Juk nuo pat mažų dienų tėvai mus moko gražaus elgesio ir visiems iki kaulų smegenų žinomų trijų stebuklingų žodžių: prašau, ačiū ir atsiprašau. Ir iš tikrųjų, šių "burtažodžių" vertėtų nepamiršti, nes, atrodo, tokie elementarūs dalykai kartais pasako labai daug apie žmogų ir jo kultūrą.
Etikete egzistuoja keletas nerašytų taisyklių: pagarba, tolerancija, ištikimybė, mandagumas, konfidencialumas, mielumas, empatija ir simpatija. Tai yra iso etiketo pagrindas ir esmė. Jūs turite gerbti žmogų su kuriuo bendraujate/pietaujate/dirbate, turite toleruoti jo elgesį, būti mandagūs, mieli ir parodyti žmogui, jog viskas, apie ką kalbate ir liks tik tarp jūsų.
Pasisveikinimas ir prisistatymas
Pasisveikinant, spaudžiant ranką labai svarbu tai padaryti ne per stipriai ir neatstumiančiai. Štai keletas pavyzdžių.
"Negyva žuvis"
Toks pasisveikinimas - šaltas, niekuo neišsiskiriantis ir "lipnus". Žmogus, kuris šitaip sveikinasi turbūt yra pasyvus ir viskam apatiškas. Labiausiai tiktų tiesiog sėdėti prie kompiuterio ir dirbti.








"Sukčius"
Nors žmogus normaliai paima jūsų ranką, tačiau agresyviai ją suspaudžia ir pasuka. Tokio tipo žmonės visuomet jausis viršesni negu jūs, kitaip sakant "pasikėlę". Tokie žmonės būna apgavikai ir melagiai, jais negalima pasitikėti.



"Dviejų rankų paspaudimas"
Tokį rankos paspaudimą labai mėgsta politikai. Žmogus, kuris taip spaudžią ranką, mėgsta manipuliuoti kitais ir nori įtikinti, jog yra nuoširdus ir atviras.Tokie žmonės priverčia kitus jausis saugiai, jais pasitikėti, tačiau iš tikrųjų jie tik bando įpiršti jums katę maiše.







"Grynai amerikietiškas"
Tokį rankos paspaudimą daugiausiai naudoja lyderiai ir kompanijų vadovai. Toks žmogus sveikinamasis žiūrės jums tiesiai į akis, pilnai apims ranką, keletą kartų ją papurtys ir, žinoma, šypsosis. Žmonės, kurie šitaip sveikinasi, yra atviri, verti pasitikėjimo ir pasirengę išklausyti. Ir čia nėra jokios užslėptos potekstės.

Taigi, kaip matote, netgi toks dalykas kaip rankos paspaudimas gali atskleisti koks esate žmogus ir ko siekiate. O jei kalbant apie prisistatymą, pirmasis įspūdis visuomet yra svarbiausias. Tik dvidešimt procentų jūsų pirmojo įspūdžio sudaro verbalinis (žodinis) bendravimas. Likę aštuoniasdešimt yra neverbalinis (nežodinis) "bendravimas", t.y. kaip jūs atrodote, kokia yra jūsų kūno kalba, manieros. Prisistatydami turite pateikti save iš pačios geriausios pusės. Tik nepersistenkite, kad neatrodytumėte pasipūtę.
Elgesys prie stalo
Dar prieš reikšmingus pusryčius/pietus/vakarienę vertėtų nepamiršti, jog turite atvykti sutartu laiku, o jei vėluosite, tuomet privalote pranešti.
Kai jau atvykstate ir sėdate prie stalo nepamirškite, kad:
1. negalima dėti rankinės, krepšio, piniginės, akinių nuo saulės, mobiliųjų telefonų ar lagaminėlių ant stalo;
2. Nelieskite stalo įrankių, indų ir palikite juos toje pačioje vietoje, kur jie ir buvo sudėti;
3. Nepradėkite valgyti, jeigu dar nėra atvykę visi svečiai arba patiekalai atnešti ne visiems;
4. Atsistokite, kai atvyksta nauji svečiai, prisistatykite jiems.
Prasidėjus "valgymui" nepasimeskite tarp stalo įrankių gausos. Pobūviuose, restoranuose indai ir įrankiai dažniausiai būna išdėlioti šitaip:

Įrankius patiekalams imkite nuo krašto ir naudokite pagal paskirtį. Valgydami sriubą jokiu būdu neįsikiškite šaukšto į burną. Skystį reikia susipilti.
Jei salotos patiekiamos atskiroje lėkštėje, iš jos ir valgykite. Jokiu būdu nepersidėkite jų į pagrindinio patiekalo lėkštę.
Dar du svarbūs dalykai. Jei einate nuo stalo į tualetą, pakvėpuoti grynu oru arba norite "pailsėti", įrankius reikia palikti šitaip:

Tačiau jeigu baigėte valgyti, įrankius sudėkite štai taip:

Etiketas - slidus dalykas. Mūsų elgesys pasako apie mus žymiai daugiau negu tūkstančiai žodžių. Juk ne veltui darbdaviai kviečiasi kandidatus papietauti. Juk ne veltui pasisveikindami stengiamės būti malonūs. Juk ne veltui vaikystėje tėvai mus išmokė trijų stebuklingų žodžių: prašau, ačiū ir atsiprašau. :)
O kur dar aprangos, bendravimo, laiškų rašymo etiketas. Tiesa, jei apie laiškus. Po vakarėlio, susitikimo ar kitokios progos būtų nuostabu, jei nusiųstumėte padėkos laišką. Tai ne tik pamalonins, bet ir pagerins nuomonę apie jus.
Sėkmės!

Parengta pagal Irma Kalniņa.



Ar norėtum sudalyvauti realybės šou?

on penktadienis, rugsėjo 24, 2010
Realybės šou sudalyvavom, abiturientams galvą nulenkėm ir pirmokus pakrikštijom! Štai kelios akimirkos iš realybes šou scena virtusios aktų salės, kurioje vyko energija verdančių pirmaklasių krikštynos.

http://picasaweb.google.lt/tebunie.sviesa/NeseniaiAtnaujinta#



P.S. Prisiminkite, mieli pirmokai, ką prisižadėjote ;) Pirmokų priesaika:
1. Prisiekiu, kad saugosiu naujas mokyklos grindis ir vaikščiosiu ant jų tik su kojinėmis arba kita plokščiapade avalyne;
2. Prisiekiu, kad net jei mano pilve žarna žarną ris, vis tiek eilę prie šviežių kotletų užleisiu abiturientams t.y. dvyliktokams t.y. vyriausiems gimnazistams t.y. mums.
3. Prisiekiu, kad visą šią savaitę, pamatęs dvyliktoką nusišypsosiu jam , linktelsiu galvele ir palinkėsiu geros dienos;
4. Prisiekiu, kad vienintelis mano Dievas bus egzaminas ir visus ketverius metus aš jam stropiai melsiuos;
5. Pripažįstu, kad vienintelis mokykloje egzistuojantis elitas yra ABITŪRA!
6. Pasižadu, nesiklausyti muzikos, leidžiamos iš mobiliojo telefono tylos zonoje ir ypač prie direktoriaus kabineto, nesėdėti prie mokytojų stalo valgykloje ir nemėtyti tualetinio popieriaus mergaičių tualetuose ant lubų;
7. Prisiekiu, kad pusę savo bandelės PAAUKOSIU abiturientų pietums, nes abiturientas-būsimas studentas;
8. Pasižadu, kad liaupsinsiu dvyliktoką visų mokytojų akivaizdoje;
9. Prisiekiu, kad performencų metu nebūsiu savo transcendentinėj būsenoj, pamiršiu egocentriškumą ir prisiminsiu, ką reiškia sėdėt ir tylėt, kai kalba abiturientas;
Esu tvirtai įsitikinęs, kad abiturientas yra mano sielos brolis, todėl aš kaip brolis broliui visada padėsiu prisiminti, kur yra jo antrieji namai.

Ku kū!

on ketvirtadienis, rugsėjo 23, 2010



Patinka bendrauti su žmonėmis, kasdien sužinoti vis ką nors naujo? Patinka rašyti ar kurti video reportažus? O gal tiesiog esi geros nuotaikos ir energijos užtaisas ir norėtum ja pasidalinti? Prisijunk prie žurnalistų klubo „Tebūnie šviesa“!
Susitinkam pirmadienį (09-27) po 7 pam. 115 kabinete. ;)


Jei norite daugiau informacijos, kyla kokių nors klausimų rašykite barkauskaiteviktorija@gmail.com

Manto Jankaus nuotr.

MOPT stovykla. Ar esi apie tai girdėjęs?

on trečiadienis, rugsėjo 22, 2010






Kuomet vasaros atostogos artėjo į pabaigą, o tu sėdėjai namuose ir ant rankos pirštų nervingai skaičiavai iki mokyklos pradžios likusias dienas, gaila, nežinojai, kas tuo metu dėjosi netoli Varėnos įsikūrusiame Burokaraistėlės kaime. Lietuvos jaunųjų maltiečių būrys ten surengė stovyklą ir būtent taip atsisveikino su vasara. Na, bet apie viską iš pradžių...

Išmušus dvyliktai valandai, kai jau visi maltiečiai buvo įsikūrę jaukiuose nameliuose ant ežero kranto, prasidėjo stovyklos atidarymas, kurį vedė jauni ir charizmatiški vadovai. Visiems susirinkus aikštelėje, buvo iškilmingai iškelta Maltos ordino vėliava. Po šios oficialiosios dalies, prasidėjo kūrybinis darbas grupėse – reikėjo paruošti pasisveikinimą su stovykla. Šią dieną stovyklautojai užbaigė vakarodami prie laužo bei mėgaudamiesi diskoteka. Rytojus buvo sunkus, mat 8.45val visi turėjo būti pasiruošę rytinei mankštai – bananų šok

iui ir kitiems linksmiems žaidimams. Po pusryčių kiekvienas namelis gavo užduotį – paruošti paslaugą, pvz. atidaryti kirpyklą, spa centrą ar būrimo saloną, kuriuose vakare galės lankytis visi stovyklautojai. Išaušusi kita diena buvo ramesnė, nes visa stovykla važiavo į ekskursiją, Grūto parką, kuriame patyrė daug įspūdžių. Kadangi visi grįžo pavargę, tuoj sugulė į namelius, bet neilgam, nes į stovyklą įsiveržė kareiviai, paliepę per penkias minutes stovėti lauke. Susiskirstę komandomis ir gavę į rankas deglus, jaunieji maltiečiai turėjo pereiti karinį ruožą miške, paruoštą Vilniaus pirmosios kuopos savanorių. Galų gale laimėjusi komanda buvo apdovanota šauniais prizais. Sekančios dvi dienos taip pat buvo leidžiamos aktyviai – grupės turėjo atlikti įvairias sportines užduotis, dalyvauti estafetėse, o vakarus vainikavo filmo žiūrėjimas, kuomet visi šiltai susispaudę krimsdavo traškučius. Deja, bet kaip ir visose stovyklose, kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą, todėl rugpjūčio 30 dieną plevėsuojančią Maltos ordino vėliavą teko nuleisti ir visiems atsisveikinus, palikti stovyklą. Tos šešios, jaunųjų maltiečių stovykloje praleistos dienos pralėkė žaibiškai. Taip sakau todėl, kad ir pati ten buvau. Tikrai nesitikėjau, kad šitaip pamilsiu Burokaraistėles kaimo stovyklą ir maltiečius. Jau laukiu ateinančios vasaros...


Na, o jei sudomino ši stovykla ir apie jaunuosius maltiečius bei jų vykdomą socialinę veiklą Lietuvoje nori sužinoti plačiau ir galbūt prie jų prisijungti, tai gali padaryti www.maltieciai.lt. Mes esame ir Šiauliuose! Sėkmės!



Vidmantė Dubickaitė

Seimūnai ant "karštosios" kėdės!

on pirmadienis, rugsėjo 20, 2010
Janonieti!
Turi klausimą mūsų naujai išrinktam Mokinių Seimui? Nesikuklink ir užduok jį bet kuriam iš šių 11-os jaunuolių! Savo klausimus rašyk į komentarus, o atsakymus rasi mokyklos laikraštyje "Tebūnie Šviesa"!

Būk aktyvus ir KLAUSK! (nepagarbaus turinio klausimai bus išimti ir neatsakyti)
on penktadienis, rugsėjo 17, 2010
Nori, kad InCulto šėltų mūsų mokykloje? Nesnausk ir registruokis!

Mokiniai skleidžia Lietuvos vardą Vokietijoje


Jau aštuntą kartą keturiasdešimt mokinių iš Lietuvos, Šiaulių J. Janonio gimnazijos, ir Vokietijos miesto Plauen Lessing gimnazijos atsisveikindami braukia ašaras. Per keletą dienų susibendravę jaunuoliai, vos prieš savaitę grįžę iš kelionės, jau planuoja artimiausius susitikimus Lietuvoje ir Vokietijoje.

Programa leidžia pažinti tikrąjį šalies gyvenimą

Dvidešimt mokinių iš Šiaulių J. Janonio gimnazijos, besimokančių vokiečių kalbą, kasmet dalyvauja mainų programoje. Praeitą rugsėjį mokiniai savo namuose priėmė svečius, o šiais metais paviešėti išvyko patys. Ir Vokietijoje, ir Lietuvoje projekto dalyviams sudaroma aktyvi programa, kurios metu susipažįstama su šalies gamta, kultūra ir papročiais. Lietuvoje vokiečiai lankėsi Palangoje, Kuršių nerijoje, Vilniuje, Trakuose, apžiūrėjo Kryžių kalną. Vokietijoje lietuviai buvo supažindinti su Saksonijos regionu, jo sostine Drezdenu, Erfurtu ir kitais miesteliais. Projekto organizatoriai stengiasi, kad mokiniai kasdien galėtų ne tik pakeliauti ir pažinti kraštą, bet ir turėtų laisvo laiko, kurio metu galėtų pamatyti, kaip gyvena tikri vokiečiai.

Po projekto – studijuoti vokiečių kalbos

Gitana Beleckienė, J. Janonio gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja, pagrindinė šio mainų projekto su Plaueno Lessing gimnazija organizatorė, teigia, visuomet norėjusi, jog mokiniai kalbos mokytųsi netradiciniais būdais. Vėliau ji netruko pastebėti, jog šio projekto metu gimęs susižavėjimas užsienio šalimi, ten rasti nauji draugai paskatino mokinius labiau domėtis Vokietija. Nemažai mokinių, dalyvavusių projekte, nusprendė savo ateitį susieti su šia šalimi – studijuoti vokiečių kalbą ar net mokslus tęsti Vokietijoje.

Mokiniai skatina bendradarbiauti miestus

Projektas prasidėjo 2002 metais, kai tarptautinės firmos "Umwelt projekt" vadovas Vokietijoje, Plauen mieste, ieškojo mokyklos bendriems projektams Šiauliuose. Buvo pasirinkta J. Janonio gimnazija. Po dvejų metų prasidėjo mokinių mainai. Iki šiol yra įvykę jau aštuoni mokinių susitikimai Lietuvoje ir Vokietijoje. Apie šimtą J. Janonio gimnazijos mokinių viešėjo Plauene.

Praeitą savaitę Šiaulių ir Plaueno miestų merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Plaueno meras džiaugėsi, kad šių dviejų mokyklų bendradarbiavimas, gražūs mokinių tarpusavio ryšiai skatina tarptautinį bendradarbiavimą, džiaugėsi jaunimo pasiekimais.

Lietuviai mokiniai – stereotipų griovėjai

Kaip lietuvius įsivaizduoja Vokietijoje? Mūsų šalis Vokietijoje, kokie istoriniai, geografiniai ir politiniai ryšiai mus bebūtų sieję, nėra labai žinoma. Dažnas lietuvius vis dar laiko rusais. Plaueno mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, gyvena nemažai rusų tautybės žmonių, kurie, pasak vokiečių, nėra labai draugiški. Dėl šios priežasties vokiečiai mokiniai teigė šiek tiek bijoję vykti į Lietuvą. Vėliau mainų projekto dalyviai iš Vokietijos kalbėjo, su nerimu laukę ir jau draugais tapusių lietuvių, pas kuriuos viešėjo prieš metus, kadangi gali nebūti tokie dėmesingi ir svetingi kaip lietuviai. Projektas moksleiviams suteikė galimybę ne tik geriau išmokti užsienio kalbos, išplėsti savo asmeninius ryšius, bet ir skleisti gerą Lietuvos vardą pasaulyje.

Jaunuoliai džiaugėsi galimybe susipažinti su kitokia kultūra, pamatyti tikrajį žmonių gyvenimą šalyje, apie kurį nerašo jokie vadovėliai ir nepasakoja turistų knygos. Visi sutartinai kalbėjo, kad bendrauti ir puikiai sutarti netrukdė nei skirtinga gimtoji kalba, nei kultūriniai skirtumai. Svarbiausia, pasak mokinių, yra nuoširdumas bei noras bendrauti ir pažinti.


Viktorija Barkauskaitė


Straipsnis iš:

http://www.siauliaiplius.lt/article/archive/207#article_5583

Janoniečiai mieste ir pasaulyje

on trečiadienis, rugsėjo 15, 2010
Apie mus rašo ir miesto laikraščiai! Rugsėjo 15 dienos "Šiaulių krašte" galite paskaityti apie moksleivių mainų projektą su Plauen Lessing gimnazija.

http://www.skrastas.lt/?data=2010-09-15&rub=1144174552&id=1284481441

Smagaus skaitymo!
Ei! Lauki atostogų? Kodėl?
Parašyk mums apie tai el. paštu apie.atostogas@gmail.com! Papasakok, kodėl jų lauki, kaip atostogauji, kokios būtų Tavo svajonių atostogos... Visų autorių pasakojimai bus patalpinti į šį tinklaraštį, o pats įdomiausias, linksmiausias ir kitoks -iausias – išspausdintas mokyklos laikraštyje, tad nesnausk (tai galėsi padaryti per atostogas) ir siųsk savo rašinį mums iki spalio 20 d.!

P.S. Rašinio apimtis neribojama, tad rašyk kiek tik nori!

Dominyka Bačanskaitė ir Viktorija Barkauskaitė

Gera pradžia - pusė darbo. Rugsėjo 1 d.

on pirmadienis, rugsėjo 13, 2010
Gera pradžia – pusė darbo.
Šį kartą naujų mokslo metų pradžia Šiauliuose buvo paminėta ypač iškilmingai. 9 valandą ryto visus šiauliečius mokinius į savivaldybės skverelį, populiariai vadinamą „centukais“ pakvietė pati Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasveikino visus Šiaulių mokinius ir linkėjo tvirtybės bei noro mokytis, įteikė „pirmoko pasus“ susirinkusiems mažiausiems moksleiviams. Ypatinga šioje iškilmingoje rugsėjo pirmosios šventėje buvo tai, kad du mūsų gimnazijos abiturientai, Justina Mazrimaitė ir Domininkas Šileika, stovėjo šalia D. Grybauskaitės ir kalbėjo visų Šiaulių abiturientų vardu.
Na, o jau dešimtą valandą visų klasių mokiniai susibūrė gimnazijos galiniame kiemelyje, kur iškilmingai susirinkusius pasveikino renginio vedėjai – mokinių seimo nariai Arnoldas Dapkus ir Justina Šlančauskaitė. Kiek vėliau gimnazistams kalbėjo bei sėkmės moksle linkėjo direktorius Rimas Budraitis ir šventės garbės svečiai, buvusieji Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai: menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus bei žymus miesto visuomenės veikėjas Vaclovas Vingras. Visai mokyklos bendruomenei sėkmės ir užsispyrimo linkėjo ir gimnazijos prezidentė Austėja Stankutė. Renginio metu gimnazistai ir mokytojai įsiamžino bendroje fotografijoje. Šventei pasibaigus, mokiniai ir jų auklėtojai sugrįžo į klases. Vėliau, dvyliktą valandą, Janoniečiai susirinko į Šv. Petro ir Pauliaus katedrą, kur vyko tradicinės mišios už naujuosius mokslo metus.


Stiprybės ir geros nuotaikos!
Greta Vaičeliūnaitė ir Viktorija Barkauskaitė