Etiketas arba kaip taisyklingai laikyti šakutę

on sekmadienis, rugsėjo 26, 2010
Šią vasarą, liepos 1-16 dienomis, keturi Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai dalyvavo verslo stovykloje Latvijoje, Neretoje. Laikraštyje žadėjome Jums straipsnį apie etiketą. Štai jis! :)
Etiketo pamokos prasideda jau mūsų vaikystėje. Juk nuo pat mažų dienų tėvai mus moko gražaus elgesio ir visiems iki kaulų smegenų žinomų trijų stebuklingų žodžių: prašau, ačiū ir atsiprašau. Ir iš tikrųjų, šių "burtažodžių" vertėtų nepamiršti, nes, atrodo, tokie elementarūs dalykai kartais pasako labai daug apie žmogų ir jo kultūrą.
Etikete egzistuoja keletas nerašytų taisyklių: pagarba, tolerancija, ištikimybė, mandagumas, konfidencialumas, mielumas, empatija ir simpatija. Tai yra iso etiketo pagrindas ir esmė. Jūs turite gerbti žmogų su kuriuo bendraujate/pietaujate/dirbate, turite toleruoti jo elgesį, būti mandagūs, mieli ir parodyti žmogui, jog viskas, apie ką kalbate ir liks tik tarp jūsų.
Pasisveikinimas ir prisistatymas
Pasisveikinant, spaudžiant ranką labai svarbu tai padaryti ne per stipriai ir neatstumiančiai. Štai keletas pavyzdžių.
"Negyva žuvis"
Toks pasisveikinimas - šaltas, niekuo neišsiskiriantis ir "lipnus". Žmogus, kuris šitaip sveikinasi turbūt yra pasyvus ir viskam apatiškas. Labiausiai tiktų tiesiog sėdėti prie kompiuterio ir dirbti.








"Sukčius"
Nors žmogus normaliai paima jūsų ranką, tačiau agresyviai ją suspaudžia ir pasuka. Tokio tipo žmonės visuomet jausis viršesni negu jūs, kitaip sakant "pasikėlę". Tokie žmonės būna apgavikai ir melagiai, jais negalima pasitikėti.



"Dviejų rankų paspaudimas"
Tokį rankos paspaudimą labai mėgsta politikai. Žmogus, kuris taip spaudžią ranką, mėgsta manipuliuoti kitais ir nori įtikinti, jog yra nuoširdus ir atviras.Tokie žmonės priverčia kitus jausis saugiai, jais pasitikėti, tačiau iš tikrųjų jie tik bando įpiršti jums katę maiše.







"Grynai amerikietiškas"
Tokį rankos paspaudimą daugiausiai naudoja lyderiai ir kompanijų vadovai. Toks žmogus sveikinamasis žiūrės jums tiesiai į akis, pilnai apims ranką, keletą kartų ją papurtys ir, žinoma, šypsosis. Žmonės, kurie šitaip sveikinasi, yra atviri, verti pasitikėjimo ir pasirengę išklausyti. Ir čia nėra jokios užslėptos potekstės.

Taigi, kaip matote, netgi toks dalykas kaip rankos paspaudimas gali atskleisti koks esate žmogus ir ko siekiate. O jei kalbant apie prisistatymą, pirmasis įspūdis visuomet yra svarbiausias. Tik dvidešimt procentų jūsų pirmojo įspūdžio sudaro verbalinis (žodinis) bendravimas. Likę aštuoniasdešimt yra neverbalinis (nežodinis) "bendravimas", t.y. kaip jūs atrodote, kokia yra jūsų kūno kalba, manieros. Prisistatydami turite pateikti save iš pačios geriausios pusės. Tik nepersistenkite, kad neatrodytumėte pasipūtę.
Elgesys prie stalo
Dar prieš reikšmingus pusryčius/pietus/vakarienę vertėtų nepamiršti, jog turite atvykti sutartu laiku, o jei vėluosite, tuomet privalote pranešti.
Kai jau atvykstate ir sėdate prie stalo nepamirškite, kad:
1. negalima dėti rankinės, krepšio, piniginės, akinių nuo saulės, mobiliųjų telefonų ar lagaminėlių ant stalo;
2. Nelieskite stalo įrankių, indų ir palikite juos toje pačioje vietoje, kur jie ir buvo sudėti;
3. Nepradėkite valgyti, jeigu dar nėra atvykę visi svečiai arba patiekalai atnešti ne visiems;
4. Atsistokite, kai atvyksta nauji svečiai, prisistatykite jiems.
Prasidėjus "valgymui" nepasimeskite tarp stalo įrankių gausos. Pobūviuose, restoranuose indai ir įrankiai dažniausiai būna išdėlioti šitaip:

Įrankius patiekalams imkite nuo krašto ir naudokite pagal paskirtį. Valgydami sriubą jokiu būdu neįsikiškite šaukšto į burną. Skystį reikia susipilti.
Jei salotos patiekiamos atskiroje lėkštėje, iš jos ir valgykite. Jokiu būdu nepersidėkite jų į pagrindinio patiekalo lėkštę.
Dar du svarbūs dalykai. Jei einate nuo stalo į tualetą, pakvėpuoti grynu oru arba norite "pailsėti", įrankius reikia palikti šitaip:

Tačiau jeigu baigėte valgyti, įrankius sudėkite štai taip:

Etiketas - slidus dalykas. Mūsų elgesys pasako apie mus žymiai daugiau negu tūkstančiai žodžių. Juk ne veltui darbdaviai kviečiasi kandidatus papietauti. Juk ne veltui pasisveikindami stengiamės būti malonūs. Juk ne veltui vaikystėje tėvai mus išmokė trijų stebuklingų žodžių: prašau, ačiū ir atsiprašau. :)
O kur dar aprangos, bendravimo, laiškų rašymo etiketas. Tiesa, jei apie laiškus. Po vakarėlio, susitikimo ar kitokios progos būtų nuostabu, jei nusiųstumėte padėkos laišką. Tai ne tik pamalonins, bet ir pagerins nuomonę apie jus.
Sėkmės!

Parengta pagal Irma Kalniņa.



0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą