"PREZIDENTĖ - NE PAREIGOS, O MALONUMAS"

Štai prieš mus sėdi jauna, žavi, pasitikinti savimi ir kupina geros nuotaikos trečios klasės gimnazistė Justina Mazrimaitė. Ji - ne šiaip mūsų kalbinta eilinė panelė, bet Juliaus Janonio gimnazijos prezidentė. Atrodo, kad pokalbis bus išties įdomus. Pasinerkime į jį…



1 .Kodėl nusprendei kandidatuoti į seimą?
Seimas mane sužavėjo savo autoritetu, jis atrodė klestantis, gyvas. Kadangi mėgstu organizuoti renginius, bendrauti su žmonėmis, seimas man pasirodė tinkama vieta šiai veiklai.

2. Kam, tavo nuomone, seimas yra reikalingas?
Seimas yra labai reikalingas. Jei jo nebūtų, manau, vis tiek atsirastų panašių būrelių, organizacinių susibūrimų. Kita vertus, jei mokykla liktų be seimo, gal tada mokytojai imtųsi šios veiklos, jie taptų aktyvesni. Kad ir kaip būtų – visiems neįtiksi. Dažnai gali išgirsti burnojant, kad seimas nieko nedaro, kad jis nebūtinas. Nepasisant to, manau, kad seimas mokyklai yra reikalingas.

3. Kokie seimo nuveikti darbai?
Kartu su seimu nuveikėme labai daug. Mokykloje buvo rengiamos debatų pamokos, parodytos dvi filmų ”Balkonas” ir ”Kalėdinis Madagaskaras” peržiūros. Taip pat organizavome projektą ”Diena muziejuje”. Džiugu, kad dabartiniam seimui netrūksta idėjų, kiekvieną dieną atsiranda vis naujų sumanymų.

4. Kokios tavo, kaip prezidentės, pareigos?
Kiekvienoje grupėje reikalingas žmogus, priimantis ir reguliuojantis kitų idėjas. Mano svarbiausia pareiga yra paskirstyti darbus, priminti apie artėjančius renginius. Turi būti kaip varikliukas.Tai sunku - žmogus kartais pavargsti nuo rūpesčių, kamuoja klausimas, ar viskas pavyks, ar kitiems patiks. Nepasisant to, nejaučiu didelio nuovargio, nes man ši veikla patinka.

5. Ar ”nepasikėlei”, tapusi prezidente?
Nemanau, kad pasikeičiau. Kai tampi prezidentu, nepasikeli, tiesiog keičiasi kitų požiūris į tave.

6. Kokios patirties tau davė seimas?
Seimas man suteikė begalo daug galimybių.Gavau puikią progą realizuoti savo idėjas. Labai smagu, kai atsižvelgia ir išklauso tavo nuomonės.

7. Kokių savybių turi turėti seimo prezidentė?
Tapti prezidente lengviau, kai esi charizmatiška, aktyvi, bendraujanti ir pritraukianti žmones asmenybė. Man padėjo tai, kad nuo pirmos gimnazijos klasės aktyviai dalyvavau mokyklos veikloje, susiradau daug draugų bei pažįstamų. Be to, darbui seime ypač reikalingas atsikingumas ir kruopštumas. Žmogui, kuris neturi tokių savybiu, seime nėra ką veikti. Kiekvienas gimnazistas, aktyviai dalyvaujantis popamokinėje veikloje, turi daug galimybių pakliūti į seimą. Tai – paprasta, tačiau kiekvienas, norintis patekti į seimą, turi rimtai pasvarstyti, ar tikrai to nori, ar yra tam pasiruošęs ir turi šiai veiklai pakankamai laiko.

8. Kokie tavo santykiai su kitais seimūnais?
Iš tikrųjų, pradžioje galvojau, kaip reikės suburti tokią didelę ir nematytų žmonių kompaniją, tačiau, vos artimiau pabendravus, mes tapome stipri komanda. Visi dirba, aktyviai siūlo savas idėjas, mintis. Artėjant renginiui, pasiskirstome darbus, vieni kitiems padedame, galime vieni kitais pasikliauti. O tai yra labai svarbu, norint ką nors įgyvendinti.

9. Kokios tavo ateities vizijos? Ką planuoji studijuoti? Galbūt pasuksi politikon?
 Na, tikrai ne, Lietuvos prezidente būti nenorėčiau ir studijuoti Lietuvoje – ne. Mane vilioja kiti kraštai. Jau matau savo ateitį – Anglija, Liverpulio universitetas, muzikos psichologija. Štai kur aš turiu būti.

10. Kaip matome, esi labai užsiėmusi. Ar turi laisvalaikį?
Taip, jį turiu. Žinote, kaip sakoma, jei nori, tai atsiras ir tam laiko. Laisvalaikiu aš dainuoju, susitinku su draugais, ilsiuosi nuo mokyklinės aplinkos, lankau "ROKOKO" dainavimo studiją, taip pat groju Juventos mokykloje gitara. Bet galiu pasakyti, kad laisvalaikis man ir čia, seime. Kai darai tai, kas tau patinka, atiduodi save visą, mėgaujiesi tuo, ką darai.

11. Artėja pavasaris, o su juo ir nauja seimo kadencija. Ar nebus gaila atiduoti prezidentės posto?
Žinoma gaila, bet stengiuosi apie tai negalvoti. Dabar yra tiek daug naujų minčių ir siekių, tad noriu visa tai įgyvendinti.

12. Ar tu – patriotiška?
Na, matote, kad ne – noriu išvažiuoti į Angliją, ten studijuoti ir dirbti. Bet, kita vertus, manau, kad elgiuosi teisingai, nes kiekvienas žmogus nusipelno būti laimingu. Ir jei jis turi savų siekių, tikslų, tai pirmyn, reikia juos įgyvendinti. Ir nesvarbu, ar būsiu čia, Lietuvoje, ar Anglijoje, aš visada prisiminsiu savo šalį, ir bet kuriuo atveju ją palaikysiu. Niekas nežino, galbūt Anglijoje įkursiu lietuvių bendruomenę, ir taip prisidėsiu prie patriotizmo?
Ačiū, Juste, už gražų ir šiltą pokalbį...