Kūrybinė pertraukėlė. Aušrėjimas

Aušrėjimas

Tu dar nematei tokio grožio. Paprastai, kai tu miegi, vartaisi lovoje ar klaidžioji nežinia kokiame sapne, prasideda gražiausias ryto epizodas – aušrėjimas. Būtent tada naktis traukiasi, susiveja į savo tamsų šydą ir tyliai, nieko nesakydama, palieka dangų. Tikriausiai niekada nematei kaip paskutinė žvaigždė paslaptingai išnyksta iš padangės, kaip naujai gyvybei prisikelia rytas, kaip jis pakyla miglotu rūku nuo žemės ir nusirpina padangę melsva, o paskui vyšnyne spalva. Tu nežinai koks jausmas užklumpa stebint aušrėjimą, matant kaip nejaukią tamsą nuveja pirmasis gatvės žiburys, godžiai akimis palydint kiekvieną dangaus skliauto mirgulį.