Naujųjų belaukiant

Turbūt nereikia sakyti, kaip mūsų šalies jaunimas laukia šios šventės. Vieniems tai bus kuklus pasisėdėjimas su artimaisiais, kiti galbūt lėks "pajudėti" į klubą, o dar kiti - rengs tikrą šventę sau ir draugams namuose, po kurios kelias dienas sunku atsigauti.

Na, bet sugrįškime ties rimtesnių dalykų. Naujieji metai – šventė, vykstanti sausio 1dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Taip pat ir pas mus, Lietuvoje. Tačiau, ar mes vieni leidžiame griausmingus fejerverkus, keliame putojančio šampano taures ir dalinamės sveikinimais? Žinoma, kad ne. Trumpai apžvelkime, kaip kitos pasaulio tautos pasitinka Naujuosius metus.

Kinija.

Kiniška Naujųjų Metų šventimo istorija apima daugelį amžių. Laikantis vietinių šimtamečių tradicijų, kinai du kartus švenčia Naujuosius Metus. Pirmą kartą – sausio 1 d., kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, o po to dar kartą Naujuosius Metus švenčia pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal Mėnulio kalendorių. Išvakarės ir pirmoji Naujųjų Metų diena Kinijoje yra šeimos šventė. Naujųjų Metų vakarienė – tai šeimos, jos vienybės šventė. Iki Naujųjų Metų visi šeimos nariai, dirbantys kituose miestuose, skuba grįžti namo, kad šventę sutiktų šeimoje. Prieš šventes perkama daug produktų ir pradedama gaminti daugybė šventinio stalo patiekalų. Prieš Naujuosius Metus kinai dažo langus ir duris nauju raudonų dažų sluoksniu, puošia savo namus gyvų gėlių vazomis, apelsinų ir mandarinų pintinėlėmis, specialiais džiovintų vaisių rinkiniais, ant sienų kabina raudonus ritinėlius su auksiniais linkėjimais, simbolizuojančius „5 rūšių laimę”: sėkmę, pagarbą, ilgaamžiškumą, turtus ir džiaugsmą bei įvairių formų raudonus žibintuvėlius. Keturbriauniai ir šešiabriauniai dekoratyviniai žibintai, aptempti gėlėta medžiaga, dujiniai žibintai bei žibintai, vaizduojantys drakonus, kurie laikomi rankose šokant drakonų šokį. Pagal kinų tradicijas kiekvieną namą būtina puošti žydinčiomis gėlėmis, kurios simbolizuoja gimimą iš naujo ir augimą bei turtus ir karjeros sėkmę. Laimingas tas namas, kuriame per Naujuosius Metus pražys gėlės – tai būsimos sėkmės simbolis. Švęsti Naujųjų Metų be fejerverkų ir saliutų neįmanoma. Turbūt todėl prieš 1000 metų kinai išrado paraką. Per paradą Drakonui po kojomis metamos pliauškynės, kad amžinai miegantis Drakonas ceremonijos metu atsibustų, nes manoma, kad kuo ilgiau jis bus žvalus, tuo daugiau laimės atneš į Žemę.

Ispanija.

Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, ispanams yra visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis - vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje.

Nyderlandai.

Nyderlandų sostinės Amsterdamo gyventojams pagrindinis metų įvykis yra gruodžio 31d., kuomet šv. Mikalojus pasirodo sostinės uoste. Visą laiką, likusį iki Naujųjų metų, vaikai stengiasi neišdykauti, kad iš Mikalojaus ir jo tarno Juodojo Piterio gautų dovanų. Šioje šalyje šventė yra minima tradiciškai, išskyrus privalomąjį čiuožinėjimą miesto čiuožykloje.

TAI TIEK! GERŲ, ĮSIMINTINŲ IR SAUGIŲ JUMS NAUJŲJŲ METŲ!