Veiklūs ar pasyvūs? Visuomeniški ar veikiau apatiški? Kokie mes iš tikrųjų: turintys daug skirtingų interesų, veržlūs ir mobilūs žmonės ar neveiksni, susidomėjimą išoriniu pasauliu praradusi karta? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo Eurobarometro tyrimai „Judus jaunimas – 319a“ ir „Judus jaunimas – 319b“, kurių tikslas buvo apibrėžti ir nustatyti jaunimo aktyvumą visuomeninėje veikloje, verslumo lygį, pasiryžimą mokytis ar dirbti kitoje Europos šalyje bei jo iniciatyvumą darbo ir švietimo klausimais.
Tyrimas buvo vykdomas visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Kroatijoje. Iš viso jo metu buvo apklausta daugiau nei 30 tūkstančių jaunosios Europos kartos atstovų nuo 15-iolikos iki 35-erių metų amžiaus. Apačioje gali rasti tyrimo pagrindinius duomenis ir išvadas.
Aukštasis ir profesinis išsilavinimas:
1. Beveik 8 iš 10 (78%) apklaustų jaunuolių nori įgyti profesinį išsilavinimą, beveik tiek pat (76%) rinktųsi studijas aukštojoje mokykloje.
2. Didžiausia dalis respondentų (93%-95%), palankiai vertinančių galimybę įgyti profesinį išsilavinimą, gyvena Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu, tik 50% italų rinktųsi studijas profesinėje mokykloje.
3. Vienas iš trijų jaunuolių, gyvenančių Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje, yra linkęs nepasinaudoti galimybe studijuoti aukštojoje mokykloje.
4. Vienas iš septynių atsakiusiųjų (14%) apklausos metu viešėjo užsienyje mokymosi tikslais.
5. 43 procentai užsienio šalyse besimokančių jaunuolių siekia aukštojo išsilavinimo, beveik tokia pati dalis respondentų į užsienio šalis išvyko tam, kad įgytų aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, likusieji studijuoja užsienio profesinėse mokyklose.
6. 35 procentai lietuvių jau pasinaudojo proga studijuoti užsienyje padedami ES finansuojamos mobilumo programų.
Mokymosi užsienyje privalumai:
7. Beveik 6 iš 10 atsakiusiųjų teigė, jog didžiausias mokymosi užsienyje privalumas yra užsienio kalbos įgūdžių tobulinimas. 4 iš 10 palankiausiai įvertino galimybę pažinti svetimos šalies kultūrą. Pasak ketvirtadalio atsakiusiųjų, daugiausia patirties jiems suteikė prisitaikymas ir adaptacija svetimoje valstybėje.
Darbas užsienyje ir gimtoje šalyje:
8. Daugiau nei pusė (53%) jaunų žmonių, ieškančių darbo savo šalyje, yra sunerimę dėl darbo vietų trūkumo jų mieste ar regione. Kiti (42%) vargiai tikisi rasti darbą pagal savo įgytą specialybę. Beveik pusė respondentų (48%) nepalankiai vertina darbo užmokesčio dydį.
9. Daugiau nei pusė jaunuolių teigė, jog ketina arba sutiktų dirbti užsienyje. Trečdalis jaunuolių pasiryžtų dirbti kitoje Europos šalyje trumpą laiko tarpą,o ketvirtadalis sutiktų imtis darbo ilgesniam periodui, tačiau net 44 procentai yra linkę atsisakyti galimybės dirbti užsienyje.
Verslumas:
10. Dauguma jaunųjų lietuvių, lenkų, bulgarų bei romunų (47%-61%) norėtų įsteigti savo verslą užsienyje.
11. Vienas iš septynių respondentų teigė, jog pradėti verslą kitoje šalyje yra pernelyg rizikinga. 13 procentų kitų mano, jog verslo įkūrimo procesas yra komplikuotas ir sunkus, o 7% nurodė, jog didžiausia kliūtis verslo plėtojimuisi yra patirties trūkumas.
Ką manai tu? Ar šie duomenys yra teisingi?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą