Luis Vuitton aukštakulniais gimnazijos koridoriumi

on trečiadienis, sausio 04, 2012
Brangūs dizainerių rūbai, žvilgantis aukštosios mados podiumas, prašmatnūs vakarėliai – patraukli modelio darbo pusė. Neatsiskaityti kontroliniai darbai, didėjantis praleistų pamokų skaičius ir vietoje “Prada” švarkelio mokyklinis megztinis – iš esmės kitokia tikrovė, su kuria susiduria kelios Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleivės, kurių veidai puošia garsių pasaulio žurnalų puslapius. Gimnazistės žino, ką reiškia konkurencija ir jau išmoko už save pakovoti.

Ankšti azijietiški batai

Šiaulietė Ligita Užaitė jau trečius metus dirba modeliu. Pirmieji merginos žingsniai mados pasaulyje, anot jos pačios, buvo tarsi nuolatinė euforija: Ligitai norėjosi viską pažinti, patirti, patiko vilkėti garsių dizainerių rūbus. Tačiau mergina atskleidžia, jog smarmier sulked, if pradžių gallous, kid modulo drabs – tic betimes agentūroje, darbų laukimas, lengvi pinigai bei galimybė nemokamai pakeliauti po pasaulį.
“Iš tiesų nėra lengva – reikia labai stengtis, visada būti maloniai, energingai, ypač atrankų metu, kad tave pastebėtų,” -- patirtimi dalijasi Ligita. - Reikia nuolatos eiti į atrankas, vadinamuosius kastingus, kuriuose neretai susirenka šimtai modelių.“
Ligita – paklausus modelis Azijos rinkoje, todėl nemažą laiko dalį laiko praleidžia Rytų Azijoje. Čia modelio darbas turi ir specifinių minusų: azijietiški batų dydžiai yra mažesni nei Europoje, todėl kiekviena fotosesija palieka skaudžias žymes ant kojų. Dizaineriai ir fotografai dažnai yra arogantiški, nepaisantys kitų nuomonės, pikti, todėl modeliui su jais nelengva.

Merginai ne kartą teko dirbti Italijoje, Japonijoje ir Kinijoje, kur, kaip pati Ligita sako, sunku išskirti įsimintiniausias fotosesijas, nes jų yra buvę išties nemažai. Viena įsimintiniausių buvo Šanchajuje. Fotografas įjungė rock’o muziką, jos Ligita nemėgsta, ir liepė šokinėti, purtyti galvą ir rėkti tam, kad nuotraukoje matytųsi veiksmas. „Buvo iš tiesų linksma,“ - prisimena pašnekovė.

Galimybė apkeliauti pasaulį, sutikti naujų žmonių, svetimų kultūrų pažinimas, pakeitė jaunos merginos požiūrį į gyvenimą. Ligita sako supratusi, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba, išmokusi rinktis draugus, savarankiškumo ir tai vadina teigiama modelio darbo patirtimi. Bet stresas, agentų kritika, nuolatinė įtampa, išsiskyrimas su šeima bei draugais, sunkus darbas, kai prireikia pasivyti bendraklasius moksle – pilkoji modelio darbo pusė.
„Teko matyti merginų, kurios palūžta po agentų kritikos apie priaugtus kilogramus ar papildomą centimetrą ant klubų. Aš vadovaujuosi kitu požiūriu: „Netinku, nenorite, ir nereikia. Šiuo darbu užsiimu savo malonumui ir nežadu dėl poros centimetrų ar geresnio uždarbio gadintis sveikatos. Nors nemeluosiu – stebėti, ką valgai, reikia,“ – apie modelio kasdienybę kalba Ligita.
Paklausta, ar, baigusi mokyklą, toliau tęs modelio karjerą, kuri, palankiai susiklosčius aplinkybėms, garantuotų įvairius gyvenimo įvairovę ir gerus pinigus, tarsteli: „Mano ateities planai aiškūs: po gimnazijos stosiu į universitetą. Nors niekada negali žinoti, kaip likimas viską sudėlios...“

Mados pasaulis – galimybė tapti savarankiška

Kita Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė Gabrielė Doveikaitė šiuo metu modelio darbu neužsiima. Šiemet jos svarbiausias darbas -- sėkmingai pabaigti dvyliktą klasę..
Mergina išties traukia kuklumu. Paklausta, kaip pateko į perspektyviausių pasaulyje naujų modelių dvyliktuką 2009-aisiais, Gabrielė tik nusišypso. Didžiuotis savimi yra dėl ko.

Prieš keletą metų jaunoms merginoms skirtuose žurnaluose afišuojamas modelio darbas, modelių agentūrų reklama paskatino merginą savo nuotraukas išsiųsti kelioms Lietuvoje žinomoms modelių agentūroms. Sulaukusi teigiamų atsakymų ir sudalyvavusi atrankose mieste, Gabrielė visa galva pasinėrė į mados pasaulį.
„Iš pradžių buvo nelengva. Lietuvoje vykdavo daug atrankų – atvažiuoji į agentūrą, ten laukia žmonės, atvykę iš užsienio ir ieškantys jiems tinkančių modelių. Mačiau daug konkurencijos, buvau naujokė, gal todėl atrankose draugų neieškodavau. Tik išvykus į užsienį ir atsidūrus nežinomoje vietoje, praversdavo užmegzti pažintis,“ – apie pirmąją modelio darbo patirtį kalba mergina.
Gabrielei teko pažinti ir vienišumo jausmą, ir pasiklysti nepažįstamame mieste, kuriame prancūzų kalba pažymėtos gatvės nesako nieko, o kišenėje nė cento. Tačiau mergina prie tokių iššūkių priprato. Pasak Gabrielės, modelis jau vakare žino, kokia bus kita diena: „... Žmonės įsivaizduoja, jog modelio darbas lengvas, bet jis iš tiesų yra labai varginantis. Atsikeli gana anksti, laukia keturi ar penki kastingai, žinai, visą dieną turėsi lėkti iš vienos miesto vietos į kitą...“
Mergina nesutinka su požiūriu, jog modeliai negali būti ir gražios, ir protingos asmenybės. Priešingai, Gabrielė per savo karjerą yra sutikusi daug rimtų ir protingų merginų, kurios dirba modeliais.
„Kuomet matai aplink save daug gražių merginų, savaime imi stengtis pasirodyti kuo geriau. Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus, nes suteikia stiprybės, patrauklumo bendraujant, o agentūrose į savimi pasitikintį modelį žiūrima kur kas palankiau,“ – apie konkurenciją ir būdus, kaip būti pastebėtam didžiuliame mados pasaulyje, kalba Gabrielė.
Kaip ir Ligitos, šiuo metu Gabrielės ateities planuose - studijos bei įgyti išsilavinimą, nors nedrįstų tvirtai pasakyti, ar kada nors nesugrįš ir į mados pasaulį.

Ligita Užaitė


























Gabrielė Doveikaitė

























Straipsnio autorė Vidmantė DUBICKAITĖ, IV a

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą