Išsirinkti savo gyvenimo kelią niekuomet nebūna paprasta. Ką rinktis: pragmatišką, saugų, aprūpintą gyvenimą ar tai, ko galbūt iš tikrųjų nori – nuotykių, gyvenimo be rutinos, išskirtinio darbo? Dažniausiai pasirenkame pirmąjį, saugesnį variantą. Taip iš pradžių pasirinko ir buvusi janonietė Eugenija Kovoliova, apsilankiusi gimnazijoje gegužės 11 dieną. Moteris pasirinko teisės studijas, vėliau dvejus metus dirbo advokato padejėja. Tačiau E.Kovaliova visuomet siekdavo kažko naujo, nemėgo rutinos, troško nuotykių, todėl ramus ir užtikrintas darbas advokatų kontoroje buvo ne jai. Kaip ji sakė: „Na pavyzdžiui, viena statybos kompanija praturtėjo dar dviem milijonais. O kokia iš to nauda kitiems?“. Moteris norėjo kažko tokio, kas būtų labiau vertinga, turėtų didesnę prasmę bei išliekamają vertę. Ji nusprendė tapti organizacijos „Humana: People to People“ savanore Afrikoje. Po pusės metų apmokymų Danijoje, moteris išvyko į tolimą ir skurdžią Rytų Afrikos šalį Mozambiką. Per pusę metų trukusią savanorystę moteris gyveno namuke drėbtame iš molio, be telefono, vandentiekio, televizoriaus, o elektrą turėdavo tik vakarais, kuomet būdavo įjungiamas elektros generatorius. Šalia jos namų stovėjo klasė – ant medinių rastų uždėtas stogas su šiaudinėmis sienomis, be suolų, ventiliacijos sistemos ar elektros. Ten ji rengdavo būsimus mokytojus. Mozambike, kaip ir nemažoje dalyje kitų Afrikos šalių, yra labai mažas išsilavinimo lygis. Taip yra todėl, kad stinga lėšų bei mokytojų. Būtent todėl viena iš savanoriavimo krypčių ir yra mokytojų ruošimas. E.Kovaliova pasakojo, kad kai kurie jos mokiniai būdavo vyresni už ją pačią, tačiau mokytojas Mozambike yra labai gerbiamas, ranka jam spaudžiama žemai nulenkus galvą.
Apie savo savanorystę moteris galėtų pasakoti, kaip pati sakė, ir penkias valandas, ir dvi dienas, ir kelias savaites. Per šešius mėnesius jai teko patirti labai daug. Tokią savanorystę, moteris neabejotinai laiko teisingu savo pasirinkimu – po metų pertraukos jai buvo pasiūlytas tas pats darbas advokatų kontoroje, tačiau moteris atsisakė pasiūlymo. Ji nusprendė toliau dirbti savanorystės srityje, ruošti būsimus savanorius. Šiuo metu buvusi savanorė puoselėja idėją pati įkurti nevalstybinę savanorių organizaciją. Muziejuje vos tilpę, buvusios janonietės pasakojimo atėję paklausyti žiūrovai, žavėjosi šia jauna, ambicinga ir įdomia asmenybe. Nemaža dalis klausytojų susidomėjo savanoryste. Kas žino, gal šis E.Kovaliovos pasakojimas įkvėpė daugiau janoniečių ir po keletos metų žmonių, norinčių padėti išgelbėti pasaulį bus daugiau?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą