Rašantys abiturientai

Dosjė:
Viktorija Barkauskaitė, IV A
Filmas: Into The Wild, Mr.Nobody, Pianist
Muzika: Domantas Radauskas (įkvepimo šaltinis),Bob Marley.
Knyga: Jack London „Martinas Idenas“, Paulo Coelho „11 minučių“, Joey Goebel „Kankinkite artistą“.



Dosjė:
Mantas Jankus, IV A
Filmas: Mamma Mia! (be galo nuotaikingas, ilgai „juo gyvenau“)
Muzika: Jurgos Šeduikytės
Knyga: nemėgstu skaityti... (nurausta)
Posakis: Neplanuok, būk spontaniškas (nes tik tada atsiranda nuotykiai).


Mantas ir Viktorija kaip visada nuoširdūs, šmaikštūs ir besišypsantys. Šiandien kalbuosi su jais apie tikslus – įvykdytus ir esamus, apie idealus ir patirtį bei apie tai, kokie šie du jauni žmonės būna, kai jų nematome – kas juos įkvepia, motyvuoja ir padeda atsigauti po varginančios abituriento savaitės.

Esate vieni iš tų, kurių pilna visur – Jūs vieni aktyviausių gimnazistų. Jums netrukdo net tai, kad esate abiturientai ir artėja egzaminai. Kaip viską spėjate?

Viktorija (toliau V): Na šiais metais veikos nebėra tiek pat... Štai vienuoliktoje klasėje jos iš tikrųjų buvo komiškai daug, tačiau prie jos greit pripranti ir tada net sunku sustoti! Visi kažką siūlo ir tu sutinki, galvoji „padarysiu, kaip smagu, įdomu“. Laiko trūksta visada tiems, kurie negyvena tikro gyvenimo ir nieko neveikia. Svarbu norėti – tada viską galima įgyvendinti.
Mantas(toliau M): Įsitikinau, kad kuo daugiau darbų prisiimi ant savo pečių – tuo daugiau įveiki. Bet kuri veikla suteikia labai daug patirties ir tai „užveža“ bei suteikia noro dar daugiau nuveikti. Ir visai nesvarbu, kad tenka eiti miegoti labai vėlai ar nespėji papietauti...

Kiekvienas mokinys, ateidamas į gimnaziją, manau, susigalvoja ar išsikelia sau tikslus. Kaip visus šiuos ketverius metus sekėsi įgyvendinti savo tikslus? Ar viską padarėt, tai ką norėjot?

V: Nors skamba gana kategoriškai, bet aš jaučiu, kad iš šios mokyklos pasiėmiau viską, ką tik galėjau. Labai daug įvykių, svajonių išsipildymų. Juliaus Janonio gimnazija mane labai pakeitė. Dabar, kai pamąstau, tai jaučiu, kad tas pasirinkimas čia mokytis buvo vienas iš protingiausių ir labiausiai atsipirkusių mano gyvenime.
M: Aštuntoje klasėje užsibrėžiau tikslą, kad atėjęs į gimnaziją pradėsiu lankyti teatro studiją. Ir vos atėjęs į pirmąją repeticiją supratau, kad niekur nerasiu geresnių galimybių atsiskleisti. Visa šita mokykla ir jos atmosfera yra labai įkvepianti, todėl tikslų ir siekių labai apdaugėjo.

Žaibiškai pralėkė metai ir štai ši savaitė Jums jau paskutinė gimnazijoje. Kokios nuotaikos, ko labiausiai ilgėsitės palikę jau antraisiais namais tapusias sienas?

V: Dar kol kas sunku suvokti, kad išeisiu (juokiasi). Žinoma niekada neužmiršiu visų nuostabių draugų, kuriuos čia sutikau, tik labai gaila ir liūdna, kad daugelis išvažiuoja į užsienį. Na ir mokytojų – man su jais ypatingai pasisekė, nes visi labai nuostabūs, visada pakalbina, šypsosi ir moka būti nuoširdžiais žmonėmis.
M: Janonio aura ir atmosfera – nerealiausi dalykai. Tokio šilto bendravimo ir draugiškumo niekada neužmiršiu, čia ypatinga vieta. Patyčios šitoje gimnazijoje atrodo net neegzistuoja. Ir be abejo visada prisiminsiu tai, jog ši mokykla man suteikė šaunias galimybes tobulėti ir atsiskleisti ne tik mokslų prasme.

Aplink Jus visada sukasi veiksmas, darbai, be viso to dar ir abituriento kasdienybė.. O kokie būnate po visų darbų?

V: Gimnazija yra mane mačiusi visokią – ir labai linksmą, ir apsibliovusią (šypsosi)... Žinoma viešumoje stengiuosi neniurzgėti ir būti maloni, tačiau jeigu aks pagalvojo, kad esu labai miela, tai taip iš tikro nėra (šelmiškai juokiasi).
M: Aš visada stengiuos nestokoti gerų jausmų, tačiau vis dėlto pavargstu ir liūdna, kad į namus parsinešu neigiamų emocijų. Galima sakyti, kad namuose turiu daugiau trūkumų negu mokykloje (kikena).

O kas padeda atsipalaiduoti ir atsigauti po sunkios savaitės?

V: Man penktadienis/šeštadienis – „šventa“ diena. Būtinai turiu kur nors išeiti su draugais, „išsilakstyti“. Nes jeigu to nepavyksta padaryti, būnu tikrai ragana.
M: Taip, draugai iš tiktųjų geriausiai atpalaiduojantis dalykas. Su jais gali būti toks, koks esi, gali ir paniurzgėti, ir padejuoti – jie supras, nes ir patys taip jaučiasi. Drauge ir pasisemiame jėgų naujai darbo savaitei.

Galbūt turite žmones į kuriuos lygiuojatės, idealus?

V: Jų šimtai, o gal net milijonai. Nes kiekvienam dalykui ar sričiai turiu savo idealą.
M: Kiekvienas žmogus iš mano aplinkos, draugų man yra savotiškas idealas, nes visi turi įvairių savybių ar dar kažko, dėl ko siekiu būti toks, kaip ir jie.

Kalbant apie ateitį ir tikslus... Ką planuojate? Kur Jus bus galiam sutikti kitąmet?

V: Labiausiai trokštu įstoti į VU, politikos mokslus. Norėčiau pasimokyti metus, o tada per ERASMUS mainų programą išvykti mokytis į Ispaniją, Italija ar Portugalija – kažkur kur šilta ir karštas žmonių temperamentas. O šiaip planuoju ir labi noriu rašyti, įsidarbinti į redakciją, kad įgaučiau patirties. Dar po studijų noriu metus pasavanoriauti. Planų labai daug ir jie dideli, nes iki kokių 30 metų noriu pagyventi labai efektingai, kad būtų ką papasakoti anūkams (juokiasi).
M: Iš tikrųjų nesistengiu daug planuoti, todėl labai dažnai ką kur ir kada veiksiu. Tačiau studijuosiu Anglijoje, žurnalistiką, komunikaciją ir viską, kas susiję su televizija. Ateityje noriu dirbti televizijoje, turėti savo pokalbių laidą, brt jokiu būdu ne komercinėje.

Kadangi Jūs abu buvot karštai atsidavę darbui „Tebūnie šviesa“ laikraštukui, tai pasidalinkite, kas gi buvo smagiausia ir maloniausia žurnalistų darbe?

V: Be galo mylėjau šį laikraštuką. Iš viso, viskas susiję su žurnalistika man yra miela. Ir jeigu ne ši patirtis leidžias mokyklos laikraštuką, tikriausiai niekada nebūčiau pasiryžusi dirbti Splius‘e ir supratusi, kad žurnalistika yra mano kelias. Norėtųsi, kad dar ir po 10 ir daugiau metų šis laikraštukas gyvuotų.
M: Rašydamas stengiausi ieškoti įdomių temų, apžiūrėti į mokyklos gyvenimą kitu kampu ir džiaugiuosi, kad tai sekėsi. Laikraštukui visa atrasdavau laiko, nes man patiko visas jo leidybos procesas. Įdomu ir naudinga buvo stebėti vadovų kaitą, daug ko iš jų pasisėmiau ir išmokau.

O ko norėtumėte palinkėti gimnazistams ir jauniesiems žurnalistams?

V: Mūsų jaunimas yra puikus! Svarbiausia atsipalaiduokit, darykit tai, ką norit daryti, rizikuokit, nes viskas yra taip, kaip turi būti.
M: Palinkėsiu, kad nepritrūktų ryžto ir noro veikti tai, ką norite ir įrodyti, jog Janonis – ne tik moksliukų kalbių, o taip pat ir šaunių menininkų bei sportininkų. Nežiūrėkit į mokyklą kaip į kančią ir stenkitės pasiimti iš jos kiek įmanoma daugiau, nes būtent ši gimnazija yra turtinga labai daug kuo.

Ačiū Mantui ir Viktorijai už nuoširdumą! Laikraštuko redakcija ir visa gimnazija Jūsų tikrai nepamirš!

Su abiturientais kalbėjosi Jelena Cesarskaja