Tokia išvada buvo pateikta apžvelgus Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva surengtą visuomeninį tyrimą, kurį atliko bendrovė "Vilmorus".
Pasak statistikos, du trečdaliai Lietuvoje gyvenančių žmonių neužsiima savanoryste, nes negauna jokių pasiūlymų. Tačiau 35% apklautųjų teigia, jog, atsiradus galimybei, ryžtųsi šiai veiklai.
Didžiausiomis kliūtimis savanorystės plėtrai apklausos dalyviai nurodė savanorystės tradicijų stoką (51 proc.). Apie 40 proc. apklaustųjų skundėsi informacijos apie savanorystę trūkumu ir menkomis mokyklų pastangomis pratinti neatlygintinai daryti gera kitiems. Trečdalis respondentų, kurie turi savanoriavimo patirties, kliūtimis nurodė netobulus įstatymus.
Apklausos dalyvių manymu, savanorystė labiausiai reikalinga kaip pagalba socialiai mažiau atsparioms visuomenės grupėms. 70 proc. teigė, kad tokia veikla reikalingiausia prižiūrint ligonius ar neįgaliuosius, kiek daugiau nei pusė tvirtino, jog ji ypač svarbi teikiant socialinę-psichologinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Dar tiek pat mano, kad savanorystė reikalinga teikiant pagalbą stichinių nelaimių atvejais.
Gaila, jog mūsų šalyje trūksta atitinkamo dėmesio savanorystės temai, tuo tarpu Skandinavijos šalyse savanoriaujančių yra net 50%.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą