Šiuos du vyrukus sutinkame kiekvieną dieną mokykloje: stori riaumojantys balsai, lėta, „poniška“ eisena ir žali kombinezonai. Šie vyrai dažnai vadinami vieno kompiuterinio žaidimo, arba lenkiško animacinio filmuko, herojais. Spėkite, kas jie? Žinoma, tai mokyklos darbininkai Stasys Stuckus ir Rimas Benevičius! Per ketverius metus „Mario broliukai“ tapo visiems gerai pažįstami. Aš kalbėjausi tik su Stasiu, kuris yra kiek apkūnesnis už Rimą (manau, tai padės suprasti, kuris yra kuris). Rimas dabar atostogauja. Prieš ketverius su puse metų darbininkas Stasys ir buvęs mokyklos ūkvedys Ričardas Bergmanas, dar dirbdami „Šventupio“ mokykloje, gavo atleidimo lapelius. Netekę darbo, jie atėjo dirbti į Janonį. Iš Gytarių atėjo Rimas. Jie pažįstami buvo jau anksčiau: nors kartu už stalo nesėsdavo, bet buvo geri draugai.
Jeigu jums dar neteko pabuvoti šių vyrukų darbo patalpose, dar vadinamomis „Buitine“, tai siūlau ten būtinai apsilankyti, mat vyručiai jose įsirengė tarsi antrąjį muziejų. Ant sienų kabo Lenino, Tolstojaus, Basanavičiaus plakatai, netrūksta ir subtiliai savo kūną prisidengusių mergaičių nuotraukų. Visi šie ,,turtai“ pateko į ,,Buitinę“ atsitiktinai: vieni atnešti laikinai priglausti, tačiau rado sau vietą ant dirbtuvių sienų, kiti – nežinia iš kur atsiradę.
Kol darbininkas Rimas atostogauja, jį pavaduoja Zigmas Masionis, kuris anksčiau dirbo „Sandoros“ mokykloje. Pokalbio metu jis visą laiką sąmojingai juokavo. Galiu patikinti, jog jis - draugiškas vyrukas: su juo galite drąsiai sveikintis - visada atsakys ir dar nusišypsos!
Kalbai pakrypus apie darbus mokykloje, Stasys rodo tris lapus, kuriuose surašyti visų metų ,,rūpesčiai“: ties kai kuriais iš jų jau sudėti pliusiukai. Vis dėlto darbų sąrašas nėra jau toks ilgas... Vyrai prisimena renovaciją, kai reikėjo keisti vandentiekio, šildymo, elektros sistemas: „Tuomet keliais ir alkūnėm eidavom“. Su plačia šypsena Stasys prisimena ir senuosius tualetus- tupyklas: „Buvo vargo, eidavom ir eidavom atkišt“.
Daugelis mokinių yra nepatenkinti, jog užtvertas antro aukšto koridorius. Darbininkai sako, kad greičiau darbus pabaigti trukdo įvairūs mokykloje vykstantys renginiai, dėl kurių jie negali dirbti. Turbūt matėte dvi žiojėjančias skyles priešais mokytojų kambarį? Darbštūs vyrai atskleidė paslaptį, kad tai dvi senos arkos. Tiesa, jų atidengti iki pat apačios, kaip esą pas mokytoją V.Rakužienę, nepavyks, nes per juos nutiesti kabeliai , o ir priešgaisrinės sistemos skydinė stovi čia pat. Noras atidengti didesnę dalį arkos liko neišpildytas dar ir dėl to, kad bijota pažeisti vieną muziejaus kolonų. Balandžio 18 d. darbininkai planuoja pradėti 206 kabineto remontą, tad grįžę po atostogų galime tikėtis visiškai pasikeitusio kabineto.
Stasys negaili komplimentų mūsų mokyklos Direktoriui ir sako, kad jis nuo buvusio jo mokyklos direktoriaus skiriasi „kaip diena ir naktis“. Be abejo, kartais ne viskas ir nuo jo priklauso: „Kartais reikia ir,, money money“ turėti, kad nudirbtum darbus“.
Paklaustas, ar yra laimingas dirbdamas JJG , Stasys atsako: „O kur dingsi? Būtų darbų, pagalvotum, gal kur kapeika didesnė būtų... Daugiau nei minimumą mokėtų, būtume patenkinti“. O beje, ir laiko, kada bičiuliuotis su mokytojais ir mokiniais, nėra: „Jie savo - mes savo“.
Kalbant apie laisvalaikį, Staseliu valytojų vadinamas vyras prabyla: „ Dažniausiai laiką su šeima leidžiu prie televizoriaus - nėra finansinių galimybių kažkam daugiau. Jaunesnis dar meškerę palaikydavau, bet ten daug kantrybės reikia“. Be to, jis dar domisi žemės ūkiu - augina daržoves. Štai tokie tie žmonės, kurie neleidžia mokyklai sugriūti. P.S. Linkėjimai nuo Stasio Stuckaus visai mokyklos bendruomenei.
Autorius Jonas Tamulis, III g
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą