Naujasis "Tebūnie Šviesa"

Su artėjančia vasara!

 

P.S. laukiame komentarų :]

Išrinktas naujas gimnazijos prezidentas ir Mokinių seimas

Sveikiname naująjį gimnazijos Mokinių Seimą ir naująją prezidentę - Akvilę Gaupšaitę!

Visus gimnazistus kviečiame į naujojo seimuko inauguraciją, kuri vyks šį ketvirtadienį (05-17), po 4 pamokų, pirmo aukšto seno pastato foje ant laiptų.

Besikeičiantys papročiai ir tradicijos suvienija Europą

„Labai džiaugiuosi šio projekto sėkme. Akivaizdu, kad projekte dalyvaujančios šalys atvyko labai gerai pasiruošusios bei noriai bendradarbiavo. Po trejų susitikimo dienų galiu pasakyti, jog daug išmokome vieni iš kitų, dalindamiesi savo patirtimi“, - teigia Gitana Beleckienė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ir viena iš COMENIUS projekto „Besikeičiantys papročiai ir tradicijos suvienija Europą“ koordinatorių.

Gegužės 3-5 dienomis Lietuvoje vyko jau trečiasis projekto dalyvių iš Lietuvos, Vengrijos, Slovakijos, Graikijos ir Vokietijos susitikimas. Didžiąją laiko dalį užsienio svečiai praleido Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, kur buvo supažindinti su Lietuvos švietimo sistema bei turėjo galimybę pristatyti savo šalies tradicines šventes ir papročius. „Gimnazija, kurioje svečiavomės, paliko didelį įspūdį. Susipažinus su ja iš arčiau – pamačius muziejų, mokymosi ir laisvalaikio leidimo patalpas, išgirdus apie jos istoriją ir tradicijas, tapo aišku, jog joje Šiaulių moksleiviams mokytis smagu“, - pirmaisiais įspūdžiais apsilankius Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje dalinosi moksleivė Aleksandra iš Slovakijos. Pirmosios projekto dienos metu užsieniečiai turėjo galimybę aplankyti žymiausias Šiaulių miesto vietas, Kryžių kalną. „Esu labai sužavėtas Kryžių kalnu. Ši vieta kupina jėgos, ramybės ir susikaupimo. Šio kalno istorija mane taip pat sužavėjo – kad lietuviai yra vieninga tauta, parodžiusi pasipriešinimą sovietams“, - mintimis apie patikusias Šiaulių miesto apylinkes dalinosi Rolandas, mokytojas iš Vokietijos. Antrąją susitikimo dieną projekto dalyviai pristatė savo šalies vasaros šventes ir tradicijas, dalyvavo šokių vakaronėje ir ragavo kitų projekte dalyvaujančių šalių tradicinį maistą.

Paskutinę projekto dalyvių viešnagės Lietuvoje dieną organizuota išvyka į Palangą. Užsieniečiai dalyvavo ekskursijoje po Palangos Gintaro muziejų, aktyviai laiką leido paplūdimyje. „Lietuvoje man ypač patiko dėl lietaus. Graikijoje jo neturime. Taip pat sužavėjo Baltijos jūra, gražūs miškai ir draugiški žmonės. Apie Lietuvos pasididžiavimą – gintarą niekuomet nebuvau girdėjusi, todėl džiaugiuosi, kad galėjau jo nusipirkti bei parsivežti į savo šalį“, – teigė mokytoja iš Graikijos Katarina, paklausta apie labiausiai patikusius dalykus Lietuvoje.

Dalyvių apsilankymu Lietuvoje COMENIUS projektas „Besikeičiantys papročiai ir tradicijos suvienija Europą“ nesibaigia. Šiais metais yra numatyti dar du dalyvių susitikimai – Vengrijoje bei Graikijoje.

Įsibėgėja rinkimai į Mokinių Seimą

Kaip ir kiekvienais metais, Gimnazistų savaitės metu, vyksta rinkimai į Mokinių Seimą. Šį trečiadienį (05-09) kandidatai į naująją gimnazijos "valdžią" sakė savo motyvacines kalbas ir įrodinėjo mokyklos bendruomenei, kad yra verti tapti 2012-2013m.m. kadencijos Mokinių Seimo nariais. Į 11 vietų Mokinių Seime kandidatuoja 14 žmogeliukų: Agnė Oseckytė, Petras Šimonis, Goda Kančelskytė, Beatričė Šakūnaitė, Agnė Juknevičiūtė, Birutė Marija Kontrimaitė, Akvilė Gaupšaitė, Ieva Sakalauskaitė, Kristupas Buzys,Ieva Masalskytė, Rūta Stankutė, Gabija Kavaliauskaitė, Monika Senulytė bei Milda Maciejauskaitė. Kandidatai laukia aktyvaus Jūsų palaikymo jau šį penktadienį(05-11) vyksiančiuose rinkimuose. Keletas akimirkų iš kandidatų motyvacinės kalbos pristatymo:

Nuotraukos Vismantės Supragonaitės (http://photographyofdreamer.blogspot.com/)

Šviežiena naujiena

 Ištikimasis mūsų skaitytojau,

norime su Tavimi pasidalinti šviežut šviežutėliu gimnazijos laikraštuku, kuris pasaulį išvydo šiek tiek pasikeitęs, tačiau vis dėlto išlaikęs pagrindinius Tebūnie šviesa principus - jame perskaitysi ir apie tai, kas svarbiausio per pastaruosius keturis mėnesius nutiko mokykloje, ir apie tai, kas įdomu kiekvienam tos mokyklos "gyventojui".

Malonaus vartymo:]

Iškelk trispalvę!

Jei ne kieme, tai skubėk tą padaryti savo širdyje...

Jau daugiau nei dvidešimt metų kažkas dėkoja 1990-ųjų Kovo 11- osios vyriausybei.
O tu?
Ar jauti tą vis dar krauju atsiduodančią laisvę?
Ar jauti tą galimybę visam pasauliui pranešti apie save - galbūt tyliai sušnabždėti, galbūt garsiai išsirėkti - juk tu - lietuvis, šiandien Tu Lietuvos respublikos pilietis.

Ne viena tokio masto tauta nebeegzistuoja. Ne viena tokia tauta pasirinko glaustis pašonėje kitos. Ir nors dauguma šiuolaikinių lietuvių dievagojasi dėl gresiančio išnykimo, aš žinau – už Lietuvos kontūrus žymintį plotelį žemėlapyje, svarbiau žinojimas, kad net jei visi mokantys perskaityti kas parašyta tuose spalvotuose popierėliuose apaktų – lietuvis vis tiek liktų lietuviu.

Su Švente,

 Aistė

Viešas "Tebūnie Šviesa" archyvas

Sveikučiai!
kada paskutinį sykį skaitėte J.Janonio gimnazijos laikraštį "Tebūnie Šviesa"?
Jei dar niekad neteko to daryti, net jei tai darei be galo seniai, o jei galbūt net nežinojai, kad toks mokyklos pasididžiavimas iš viso yra, dabar pats metas perversti bent vieną laikraštuko egzempliorių.

Muzikos ir poezijos mylėtojus kviečia „Brazdesiai“

Kovo 1 d. 16 val. Šiaulių J. Janonio gimnazijoje įvyks 2-asis muzikos ir poezijos vakaras „Brazdesiai“. Jame dalyvaus vieni žymiausių Lietuvos bardų – Domantas Razauskas, Andrius Zalieska-Zala („Arbata“), Darius Žvirblis („Atika“). Taip pat išgirsime jaunuosius atlikėjus – Gedą Lukšą, Indrę Gegeckaitę ir Ievą Prūsaitę.

Pirmasis muzikos ir poezijos vakaras Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje buvo surengtas 2011 metais. Tuomet renginys sulaukė didelio jaunimo susidomėjimo. Renginio iniciatorė gimnazijos moksleivė Ieva Ripinskytė sako, kad sėkmė paskatino surengti panašų koncertą ir šiemet. „Norisi, kad Šiaulių jaunimui būtų galimybė vėl pasiklausyti populiariausių ir pamėgtų Lietuvos jaunųjų atlikėjų. Todėl tikiuosi, kad salė ir šį kartą bus pilnutėlė.

„Brazdesiai“ – nėra tipinis koncertas. Jame nėra vedėjų, apibrėžtų taisyklių, bilietų, taip pat nėra griežtos programos, o kiekvienas salėje esantis žmogus, esant norui, gali užlipti į sceną ir taip pat atlikti savo dainą“, – sako Ieva.

Vėl į Šiaulius atvyksiančio muzikanto ir poeto Domanto Razausko publikai pristatinėti lyg ir nereikia. Priminsime, kad jis 2008 metais tapo pirmuoju Vytauto Kernagio prizo laureatu – tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai-Aš“ metu jam buvo įteikta Vytauto Kernagio vardo gitara. D. Razauskas koncertuoja su žinomais Lietuvoje atlikėjais Andriumi Kulikausku, grupe „Skylė“, Neda, Olegu Ditkovskiu, Sauliumi Bareikiu, Andriumi Kaniava, Gediminu Storpirščiu ir kitais.

Pasak muzikos kritikų, D. Razausko stiliaus negalima apibrėžti – tai muzikinių žanrų gausa nuo reggae, bliuzo, džiazo, liaudies muzikos iki noise stiliaus kūrinių. Autoriniai tekstai, vidinė energija ir profesionalus grojimas gitara D. Razauskui leido įsitvirtinti tarp garsiausių dainuojamosios poezijos atlikėjų. D. Razauskas yra parašęs per 150 kūrinių, kuriuos kiekvieną kartą atlieka kitaip.

Kartu su D. Razausku „Brazdesiuose“ J. Janonio gimnazijoje pamatysime ir žymios roko bei dainuojamosios poezijos grupės „Atika“ įkūrėją ir sielą Darių Žvirblį ir grupės „Arbata“ lyderį Andrių Zalieską-Zalą. Kadaise ši trijulė spontaniškai buvo sukūrusi muzikinį projektą-avantiūrą „Dharmos vhalkatos“, kuris sulaukė didelio populiarumo. Įdomu, kuo baigsis šis senų bičiulių susitikimas?

„Labai norėtųsi, kad bardų muzikos vakarai „Brazdesiai“ taptų tradicija, kad kiekvieno pavasario pirmąją dieną Juliaus Janonio gimnazija šiauliečiams suteiktų unikalią progą pasiklausyti bardų muzikos atlikėjų, pasisemti šiltų emocijų, humoro ir teigiamos energijos“, – sako viena iš renginio organizatorių Ieva Ripinskytė.

Organizatoriai:

Ieva Ripinskytė

Daiva Gedminienė,

Gimnazijos Mokinių seimas

(Šiaulių Juliaus Janonio Gimnazija)

Užgavėnės su Didždvario gimnazija

TAPK ŠIAULIŲ EUROPROTU!

„Europrotai“ – tai įdomus ir linksmas būdas praleisti laisvalaikį smalsiems ir naujo sužinoti norintiems žmonėms. Tai komandinis žaidimas, paremtas protų kovų tipo viktorina, kuri vakarais į įvairias erdves pritraukia šimtus žinių ištroškusių ir jas pademonstruoti norinčių smalsuolių.

3 žingsniai tapti „Europrotu“:

1. suburk 4-6 žmonių komandą ir užsiregistruok,

2. dalyvauk „Europrotų“ turnyre ir įrodyk, kad tavo žinios apie Europą ir europiečius yra puikios,

3. džiaukis „Europroto“ titulu ir prizais!

Turnyre galėsi parodyti savo išmintį apie Europos geografiją, sportą, istoriją, meną, politiką, muziką ir kitus dalykus. Jei Tavo komandoje bus dalyvių iki 18 ir virš 50 metų, gausite papildomų taškų.

Kada?

Turnyrai Šiaulių mieste vyks kovo 14, 21, 28, balandžio 11 ir 18 dienomis.

Kur?

"CanCan pizza" restorano apačioje, Vilniaus g. 146, Šiauliai.

Registracija ir informacija:

siauliueuroprotai@gmail.com (registruojantis reikia nurodyti komandos pavadinimą, komandos narių vardus ir kapitono kontaktinius duomenis; registruotis galima ir daugiau nei vienam turnyrui).

ŠIAULIŲ "EUROPROTAI" JAU BURIASI FACEBOOK'e - NEPAMIRŠK TAPTI FANU IR TU! SEK VISAS NAUJIENAS - http://www.facebook.com/pages/Europrotai-%C5%A0iauliuose/281239835280208?ref=tn_tnmn

Jei A.Čekuolis atvyktų...

... į mūsų mokyklą - mes taptume bent truputį protingesni....;)

Sveiki  janoniečiai,

Kreipiuosi į Jus, su prašymu-pasiūlymu. 

Taigi štai: yra galimybė, kad Algimantas Čekuolis apsilankytų mūsų mokykloje (nors šiaip jis nevažinėja į mokyklas), o mes su juo galėtume apie kažką padiskutuoti ar jo paklausinėti (gal apie žurnalistiką (norintys ten stoti), gal šiaip apie gyvenimą ir jo (net nedrįsčiau abejoti) išskirtines patirtis keliaujant). Mums, kurie jam rašytų laišką, svarbu žinoti, kiek atsirastų norinčių dalyvauti susitikime, o gal kas turi kokių minčių, kaip dar būtų galima jį prikalbinti? 

Nors kol kas mes nieko žadėti negalim, tačiau dabar jau nuo jūsų noro priklauso, ar šis žmogus atvyks pas mus, į J. Janonio gimnaziją... 

Dėl pasiūlymų, preliminarios registracijos ir detalesnės informacijos, galite susirasti mane, ieškoti Viktorijos (iš III f) ar kalbinti etikos mokytoją – Margevičienę Ritą.

P.S. Truputį užmigdytas projektas „Ką veiksi, baigsi veikti JJG“ atsibunda iš po gilaus žiemos miego – siūlykite profesijų, gal netgi jų atstovų, kurie galėtų jums padėti apsispręsti stojant ar įkvėptų renkantis specialybę. 

Geros dienos,

Aistė  

Tau, man, vasario 16-ajai

Ar dažnai susimąstome, kas mes?

 O mes valstybė, mes tauta, visi kaip vienas, visi lietuviai, kvėpuojantys neuždraustu tėvynės oru! Vilniaus gatvės, lietuviškos auksinės vasaros, Trakų pilis – visa tai mūsų ir niekieno kito. Ir  kiek neįkainojamo turime savyje: juokas, meilė, džiaugsmas, kūryba, tikėjimas, viltis- visa tai mumyse išaugino LAISVĖ.

Vasario 16-oji tai pirmas mūs tautos atbudimas, pakilimas ir ryžtas tarti- mes nepriklausomi, laisvė dėl mūsų, mes dėl jos. Kiek toli mes pasiryžę eiti įrodo šiandien laisva ir nepriklausoma Lietuvos Respublika. Galbūt mūsų istorijoje neįrašytos legendos apie piramidžių ir faraonų magiją, senųjų civilizacijų laimėjimus, žymiausius išradimus, pakeitusius pasaulį, tačiau tautos dvasia, būdas ir  pasipriešinimas bet kokiai nelaimei suvirpina kiekvieno vidų.

Dažnai jaučiamės nesavi, nesuprasti ir nesuprantantys, retai kada patiriame tikrą  džiaugsmą, meilę, o svarbiausia- pilnatvę, tačiau kai visos durys užsidaro, mes visad tebeturime viena ir nepakartojama- tėvynę, kurioje visad jausiesi savas ir ramus, nes ji tavo tiek, kiek tu jos.

  O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

Parodyk, kas tavo galvoje!

Ei, dėmesio, visi galvočiai - Lietuvoje žaibišku greičiu plinta naujas virusas: "Parodyk pasauliui, ko verta tavo smegeninė".

Juliaus Janonio gimnazijoje „Protų mūšis“ debiutavo vasario pradžioje, o Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimui skirtame ture prie dalyvių prisijungė dar kelios komandos.

Po pirmojo mūšio kalbinta renginio organizatorė mokytoja Elvyra Rickevičiūte, džiaugiasi, kad gimnazijos bendruomenėje gausėja dalyvaujančių "Protmūšyje":

- "Protų mūšis" – tai kažkas panašaus į viktorinas, kuriose žmonės atsakinėdami į klausimus plečia savo akiratį, patiria daug puikių emocijų ir, žinoma, kartais susimauna... Kas Jus atvedė į pirmąjį Protų mūšį?

- Kurį?.. Pažįstami pakvietė į „protų“ kovas, vykstančias Šiauliuose. Patiko: įdomu, azartiška. Be to, vis girdėjosi, kad protų kovos vyksta kitose mokyklose. Pasiūliau mokiniams. Tuoj suderinom planus su renginio vedėju Domantu iš 4b klasės, Eligijumi Mėleniu – mokyklos seimo prezidentu. Ir visi bendromis jėgomis pradėjome.

 - Gal žinote, kieno galvoje gimė ši nuostabi idėja – savo IQ lavinti ne tik „žiaumojant“ storiausias enciklopedijas ir žinynus, bet kartu su protingais žmonėmis atsakinėjant į įvairius klausimus?

- Jeigu neklystu, ši idėja atkeliavo iš užsienio. Anglijoje vyksta kažkas panašaus.

- Gal jau sulaukėte komentarų iš bendruomenės narių - kaip šie reaguoja į naujus vėjus mokykloje? Juolab kad tai visai ne menkutis susirėmimas, o tikrų tikriausios kautynės? Ar būna, kad žaidimo dalyviai nebesutvardo savo emocijų, azarto?

- Manau, kad daugeliui protų kovos patinka, yra azarto, gali pasitikrinti savo žinias, parungtyniauti su mokytojais. Pirmasis blynas, manau, visai neblogai pavyko. Užsiregistravo dar komandų. Tikiuosi, ši idėja gyvuos.

- Užsiminėte, kad sulaukėte nemažai norinčių galvoti klausimus, atsirado žmonių, kurie pasiūlė netgi temines „Protų mūšio“ kovas. Gal galite paatvirauti, kokie pasiūlymai nuskambėjo?

- Klausimų jau pateikė geografijos mokytoja Gitana Kazimieraitienė, pažadėjo chemijos mokytoja Janina Eigirdienė, dalį klausimų pateikiau ir aš. Neatsisakys ir kiti, manau. Dvyliktokas Domantas taip pat pateiks savo klausimų variantą.

Dėkui mokytojai už atsakymus,

o dalyviams vertėtų palinkėti, jog nuo įtempto galvojimo vingelių smegenyse tik daugėtų ;)

P.S. Kad perskaitęs straipsnį nesijaustumei veltui gaišęs laiką, pabandysiu kompensuoti tas tris minutes proto mankštele - apačioje perskaitysi klausimą iš pirmojo Protų mūšio turo. 

Na, pirmyn į kovą!!!

„Vienas mokslininkas pasikvietė arbatos popietėlei savo draugus. Po kiek laiko jis juos nusivedė apžiūrėti sode stovinčių meno dirbinių, o vienas iš jų buvo labai keistas – lauke stovėję du vienodi didžiuliai rutuliai, kurių vienas buvo šiltut šiltutėlis, o kitas vėsus. Kaip šeimininkas apgavo savo svečius?“

(Kol svečiai gėrė arbatą – tarnai apsuko vieną rutulį ir pastatė jį kitu šonu į saulę – todėl vienas įšilęs, o kitas vėsus, nes buvo pavėsyje.)

Aistė Šulskytė, IIg klasė

Šimtas dienų!

Vasario 9-10ą dienomis gimnazijoje svečiavosi žymioji Coco Chanel, legendiniai "Bitlai", Ameriką atrado Kristupas Kolumbas, savo istoriją papasakojo Voltas Disnėjus, įvyko karas dėl gražiausios pasaulio valdovės - Kleopatros, atrasti nepakartojami Mocarto ir Leonardo Da Vinčio talentai. Žymiausias pasaulio asmenybes įkūnijo 161-osios laidos gimnazijos abiturientai, paminėję likusias šimtą dienų iki svarbiausio išbandymo- egzamino.

Gimnazijos svečiai - buvę abiturientai

Šalta vasario 4-osios popietė nestokojo šilumos gimnazijoje, kurioje lankėsi buvę gimnazistai. Norinčiųjų prisiminti savo gimnazisto dienas ir trumpam sugrįžti į mokyklos suolą susirinko per šimtą. Sulaukta keleto svečių net iš užsienio- tai janoniečiai, šiuo metu gyvenantys ir sėkmingai dirbantys Rygoje, Vokietijoje ir tolimojoje Amerikoje.

 Susirinkusiesiems gimnazijos direktorius Rimas Budraitis pristatė JJG laimėjimus ir perspektyvas, buvo rodomas naujas filmas iš 160 -ojo  gimnazijos jubiliejaus. Po filmo peržiūros buvę janoniečiai lankėsi gimnazijos muziejuje, kuriame turėjo galimybę apžiūrėti ekspoziciją, išklausyti  D. Sidabro ir gimnazijos maketo autoriaus M. Nevulio pasakojimų, na ir žinoma, gimnazijos metraščiuose surasti save. Visi džiaugėsi  susitikę su buvusiais auklėtojais ir mokytojais: Daiva Leliukiene, Inga Valaitiene, Elena Vyšniauskiene. 

Mokytojos taip pat nestokojo gerų emocijų ir teigė, kad tradiciniu tapęs abiturientų susitikimas - tai abipusiai mainai, kai gimnazija gražina buvusiems janoniečiams šilčiausius prisiminimus, o jie, kiekvienas su savo istorija, suteikia didžiulį džiaugsmą mokytojams ir bendruomenei.

Kur slypi streso šaknys ir kaip galime jas išrauti?

Šiandienos gimnazistai dėl intensyvios mokymosi veiklos patiria nuolatinį stresą ir nerimą. Tai dažnai  pasireiškia psichologiniu išsekimu, išblaškytu dėmesio, nemiga, kitais nemaloniais pojūčiais. Kaip nugalėti stresą, pasakoja gimnazijos psichologė Rasa  SLONSKIENĖ.    

- Mano draugai nuolatos dejuoja, kad jie pervargsta ir neišsimiega.  Nesugeba sukoncentruoti dėmesio per pamokas, dėl to blogėja rezultatai. Ką daryti?

 - Reikia tvarkytis su mintimis. Tai nereiškia, kad reikia užsidėti rožinius akinius. Labai svarbu tikslingai ivertinti savo resursus iškeltiems tikslams. Jeigu tikslai labai aukšti, o resursų nėra, tai pakeleivis visada bus nerimas.

- O kas yra tas nerimas?

- Nerimas yra vienas iš psichinių procesų, kuris trukdo mokytis. Kuo daugiau nerimauji, tuo mažiau išmoksti. Nerimas išskiria kortizoli, kuris blokuoja dėmesio ir atminties procesus. Nerimas visada mus aplanko, kai mes galvojame apie ateitį. Pirmiausia nerimas yra emocija, kurią sukelia prieš tai buvusios mintys.

- Kaip patartumėte nerimo išvengti?

 - Išvengti nerimo galėsime, jeigu susitvarkysime su savo mintimis mintimis. Pati didžiausia gimnazistų problema yra perdėtas reagavimas i nesėkmes. Gautas prastesnis pažymys atrodo kaip pasaulio pabaiga.

- Kaip visgi sutvarkyti savo mintis?

- Pats svarbiausias darbas yra labai aiškiai ir tiksliai ištyrinėti savo resursus. Reikia ieškoti FAKTŲ, kurie patvirtintų arba paneigtų tavo resursus. Faktai: trimestro pažymys; olimpiadų, konkursų laimėjimai.

- Ką dar galėtumete patarti?

- Mokantis reikia naudoti ivairius būdus: vaizduotę, minčių žemėlapių kūrimus. Mes naudojamės vieninteliu mechaniniu informacijos įsiminimo atmintinai būdu. Tuo tarpu yra ir kitų būdų, kuriuos pateikiant ir priimant informaciją, būtų galima naudoti: tai garsai, vaizdai, emocijos. Reikia atrasti sau priimtiną būdą.

Kalbėjosi Kęstutis KURLYS, IIId klasė

Labai protingas ir linksmas interviu su Gabriele

Gabrielė Repšytė - viena iš geriausių mūsų gimnazijos mokinių, praėjusių metų televizijos projekto „Tūkstantmečio vaikai“ dalyvė.  Mokytojai giria jos žinias, kurias drąsiai demonstruoja per pamokas, ir savarankiškus darbus. Priimta manyti, kad „moksliukai“ turėtų būti be galo rimti ir susikaupę. Man Gabrielė pasirodė labai draugiška ir kiekvieno gyvenimo sekunde besidžiaugianti mokinė.

- Gabriele, prabėgo pusmetis, kai mokaisi „Janonyje“. Sakyk drąsiai, ar tau čia patinka?

- Labai patinka! Visi mokiniai draugiški, linksmi ir geranoriški. Janonis – nuostabi mokykla! Yra skaitykloje kompiuteriai ir svarbiausia – leidžia jais naudotis kiek tik širdis geidžia. Graži ta mūsų mokykla... (atsidūsta)

- O ką galėtum pasakyti apie mokytojus?

- Visi gimnazijos mokytojai savaip geri ir savaip griežti. Jie rūpinasi kiekvienu mokiniu ir stengiasi mums suteikti kuo daugiau žinių. Dar jie yra labai supratingi ir teisingi.

- Esi tik pirmokė, bet jau viena iš geriausių mokyklos mokinių. Nemanai, kad tave reikėtų perkelti iškart į trečią klasę?

- Žinoma, kad manau! Tik truputėlį kitaip. Manau, kad reikėtų mane visada palikti pirmoje klasėje, nes nenoriu baigti mokyklos. Na ir egzaminų truputėlį, kaip ir visi kiti, prisibijau.

- Vieniems labai gerai sekasi geografija, kitiems – istorija. O tau viskas! Kaip taip įmanoma?

O, Agne! - pažiūri pro langą ir pamojuoja savo draugei. Vėliau atsisuka ir prisimena klausimą: - Neįmanoma. Man informatika ir muzika nesiseka.

- Kadangi jau gerai žinai, kas tau puikiai sekasi ir patinka, galbūt esi ir dėl profesijos tvirtai nusprendusi? Kuo norėtum būti?

- Norėčiau būti nuotykių ieškotoja ir šviesoforo lempučių perjunginėtoja. O ką?! Anksčiau būdavo tokia profesija!

- Praeitais metais dalyvavai „Tūkstantmečio vaikuose“ ir labai neblogai pasirodei. Kodėl šįkart nesiryžai dalyvauti?

- Nes mokytojai nepasiūlė, niekas manęs nekvietė, gal per blogai mokiausi... (juokingai susimąsto).  Atsibodo tie tūkstantmečio vaikai. Nepatiko man, nes per televizorių rodė, kaip ne aš laimėjau (nusijuokia) O šiaip labai norėčiau kitame panašiame projekte, ateities lyderiai, sudalyvauti.   

- Geriau, Gabriele, pasidalink savo slaptu receptu, kaip reikia taip gerai mokytis ir viską suspėti!

- Mokytis nuo pirmos klasės! O šiaip nėra jokios slapto recepto. Visiškai. Nebent valgyti daug saldainių, juoktis ir linksmai gyventi!

- Kokius būrelius lankai?

- Lankau dailės mokyklą, mokykloje - futbolo ir gitaros būrelius. Savaitgaliais būnu savanorė įvairiuose renginiuose. Kiekvieną vasarą važiuoju į stovyklą ir tobulinu savo nardymo įgūdžius.

- Ar turi kokį hobį ar keistą maniją?

- Ženkliukus kolekcionuoju su įvariausiais užrašais ir segu juos visus ant kuprinės. Taip pat man patinka sėdėti prie kompiuterio, žaisti įvairiausius žaidimus ir žiūrėti vaikiškus filmukus. Bet ar įmanoma rasti žmogų, kuriam nepatiktų filmukai, tokie, kaip drakonų kova ar žvaigždžių karai?! Manau, kad ne.  

Na o pabaigai, ko norėtum palinkėti Juliaus Janonio gimnazistams?

Visi būkite draugiški, linksmi, nieko nebijokite, o sekmadieniais nepamirškite nueiti į bažnyčia! Taipogi skaitykite visus Miglės straipsnius. Na, o dabar marš mokytis! (pagrūmoja kumščiu)

Su Gabriele kalbėjosi Miglė DAMAŠAVIČIŪTĖ,

gimnazijos Žurnalistų klubo narė, I a klasės mokinė. 

Ketvirta klasė arba šiek tiek iš abituriento gyvenimo

Laikas nenumaldomai bėga ir dažnai nesupranti, kaip pasieki finišo tiesiąją, kuri visad atrodė tokia tolima, kaip pajunti, kad tai pats  metas  pradėti vykdyti pažadus, kuriuos kažkada davei sau ir kitiems. Supranti, kad visa tai, ką turėjai išmokti  yra tiesiog didžiulė investicija į tavo ateitį nulemsiantį svarbiausią išbandymą- egzaminą.

Abiturientas iš tiesų ganėtinai sudėtingas Dievo kūrinys,o galiausiai  jis pats sau tampa Dievu. Jis net pradeda tikėti, kad lemtingą dieną įvyks nušvitimas ir egzaminai bus išlaikyti šimtukais. Jei kas iki šiol abejojo esąs  optimimistas, nesirūpinkite, paskutiniais metais visi tokiais tampa, nori to ar ne. Vis dėlto  nereikėtų atitrūkti nuo gyvenimo ir  stačia galva pasinerti į knygas, bei didėjančias lapų krūvas. Privalome atrasti laiko džiaugtis savo vienintėle jaunyste. Aš ,žinoma, nekalbu apie besaikes linksmybes, na gerai būtent apie jas aš ir kalbu, tačiau gyventi visiems reikia, netgi abiturientams..

Žiūrint mano akimis, kad ir kiek bauginančių kalbų tektų išgirsti, nejaučiu pilve to baisaus abiturientiško kirmino, kuris naktį neleistų užmigti. Ko gero, tenka gyventi šimtadieniu ir jo rūpesčiais: nuolat skubantys aplinkiniai, įtampa, šiek tiek baimės ir jaudulio. Bet gyvenimas vis vien išlieka gražus- kaip ir minėjau, viskas neapsiriboja vien besaikiu knygų vartojimu.

Kasdienybė pasikeis, kai jūs įžengsite pro ketvirtos klasės duris. Tikriausiai tuomet  pamiršite viską, pradedant žalingais įpročiais ir baigiant komiksų skaitymu. Bet tai natūralu, susitaikykite su tuo ir nesistenkite pabėgti. Priimkite viską, ką jums duoda gyvenimiška patirtis. Nugalėkite save, savo didžiausias baimes ir tapkite didžiais lyderiais ateities pasaulyje, kuriuos išugdė gyvenimas ir mokykla.

Pasauliui mūsų reikia, tad pirmyn į kovą! Kartu mes įveiksim ketvirtą klasę!!!

Gyvenimu besidžiaugiantis abiturientas Vygandas Vilkončius IVG.

Dainuojanti poezija dar kartą aplankys mus

Karjeros traukinys neaplenkė gimnazijos.

Kelis mėnesius po Lietuvą keliauja Lietuvos darbo biržos, Jaunimo darbo centrų ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamas projektas -  "Karjeros traukinys". Tai Karjeros dienos moksleiviams, kuriose darbo biržos atstovai supažindina jaunimą su darbo rinka, stojimo į universitetus balų statistika, specialistų paklausa. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atstovai suteikia unikalią galimybę dalyvauti paskaitoje, kurioje moksleiviai supažindinami su   "sėkmės formule", pilnaverčio gyvenimo subtilybėmis, lyderyste, tinkamo išsilavinimo pasirinkimo strategija. Karjeros traukinys neaplenkė ir Juliaus Janonio gimnazijos, kurioje janoniečiai bei miesto mokyklų svečiai buvo supažindinti su programa, aktyviai diskutavo su ISM universiteto atstove, pateikusia pavyzdžių, kaip tapti sėkmingu žmogumi:

1. Tam, kad būtumėte sėkmingas, visų pirma turite norėti tokiu tapti. 

2. Jei norite kažko pasiekti, aiškiai apibrėžkite savo tikslus. 

3. Optimaliai išnaudokite laiką tikslų siekimui. Geriausias būdas jo sutaupyti - išjungti facebook. Nustebsite, kiek daug turite laisvo laiko. 

4. “Turėkite parako“. Tyrimai rodo, kad ryžtingi žmonės gyvenime pasiekia daugiau.

5.Susikoncentruokite į tai, ką galite. Objektyviai įvertinkite savo galimybes, stipriąsias ir silpnąsias vietas. 

 

„Jei į galvą ateina gera mintis, iš karto pulkite ją įgyvendinti.“ Billas Gatesas. Kiekvienas galime būti laimingas šeimoje ir karjeroje, tereikia turėti daug fantazijos, įgūdžių, o svarbiausia - ryžto veikti. 

Luis Vuitton aukštakulniais gimnazijos koridoriumi

Brangūs dizainerių rūbai, žvilgantis aukštosios mados podiumas, prašmatnūs vakarėliai – patraukli modelio darbo pusė. Neatsiskaityti kontroliniai darbai, didėjantis praleistų pamokų skaičius ir vietoje “Prada” švarkelio mokyklinis megztinis – iš esmės kitokia tikrovė, su kuria susiduria kelios Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleivės, kurių veidai puošia garsių pasaulio žurnalų puslapius. Gimnazistės žino, ką reiškia konkurencija ir jau išmoko už save pakovoti.

Ankšti azijietiški batai

Šiaulietė Ligita Užaitė jau trečius metus dirba modeliu. Pirmieji merginos žingsniai mados pasaulyje, anot jos pačios, buvo tarsi nuolatinė euforija: Ligitai norėjosi viską pažinti, patirti, patiko vilkėti garsių dizainerių rūbus. Tačiau mergina atskleidžia, jog smarmier sulked, if pradžių gallous, kid modulo drabs – tic betimes agentūroje, darbų laukimas, lengvi pinigai bei galimybė nemokamai pakeliauti po pasaulį.
“Iš tiesų nėra lengva – reikia labai stengtis, visada būti maloniai, energingai, ypač atrankų metu, kad tave pastebėtų,” -- patirtimi dalijasi Ligita. - Reikia nuolatos eiti į atrankas, vadinamuosius kastingus, kuriuose neretai susirenka šimtai modelių.“
Ligita – paklausus modelis Azijos rinkoje, todėl nemažą laiko dalį laiko praleidžia Rytų Azijoje. Čia modelio darbas turi ir specifinių minusų: azijietiški batų dydžiai yra mažesni nei Europoje, todėl kiekviena fotosesija palieka skaudžias žymes ant kojų. Dizaineriai ir fotografai dažnai yra arogantiški, nepaisantys kitų nuomonės, pikti, todėl modeliui su jais nelengva.

Merginai ne kartą teko dirbti Italijoje, Japonijoje ir Kinijoje, kur, kaip pati Ligita sako, sunku išskirti įsimintiniausias fotosesijas, nes jų yra buvę išties nemažai. Viena įsimintiniausių buvo Šanchajuje. Fotografas įjungė rock’o muziką, jos Ligita nemėgsta, ir liepė šokinėti, purtyti galvą ir rėkti tam, kad nuotraukoje matytųsi veiksmas. „Buvo iš tiesų linksma,“ - prisimena pašnekovė.

Galimybė apkeliauti pasaulį, sutikti naujų žmonių, svetimų kultūrų pažinimas, pakeitė jaunos merginos požiūrį į gyvenimą. Ligita sako supratusi, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba, išmokusi rinktis draugus, savarankiškumo ir tai vadina teigiama modelio darbo patirtimi. Bet stresas, agentų kritika, nuolatinė įtampa, išsiskyrimas su šeima bei draugais, sunkus darbas, kai prireikia pasivyti bendraklasius moksle – pilkoji modelio darbo pusė.
„Teko matyti merginų, kurios palūžta po agentų kritikos apie priaugtus kilogramus ar papildomą centimetrą ant klubų. Aš vadovaujuosi kitu požiūriu: „Netinku, nenorite, ir nereikia. Šiuo darbu užsiimu savo malonumui ir nežadu dėl poros centimetrų ar geresnio uždarbio gadintis sveikatos. Nors nemeluosiu – stebėti, ką valgai, reikia,“ – apie modelio kasdienybę kalba Ligita.
Paklausta, ar, baigusi mokyklą, toliau tęs modelio karjerą, kuri, palankiai susiklosčius aplinkybėms, garantuotų įvairius gyvenimo įvairovę ir gerus pinigus, tarsteli: „Mano ateities planai aiškūs: po gimnazijos stosiu į universitetą. Nors niekada negali žinoti, kaip likimas viską sudėlios...“

Mados pasaulis – galimybė tapti savarankiška

Kita Juliaus Janonio gimnazijos moksleivė Gabrielė Doveikaitė šiuo metu modelio darbu neužsiima. Šiemet jos svarbiausias darbas -- sėkmingai pabaigti dvyliktą klasę..
Mergina išties traukia kuklumu. Paklausta, kaip pateko į perspektyviausių pasaulyje naujų modelių dvyliktuką 2009-aisiais, Gabrielė tik nusišypso. Didžiuotis savimi yra dėl ko.

Prieš keletą metų jaunoms merginoms skirtuose žurnaluose afišuojamas modelio darbas, modelių agentūrų reklama paskatino merginą savo nuotraukas išsiųsti kelioms Lietuvoje žinomoms modelių agentūroms. Sulaukusi teigiamų atsakymų ir sudalyvavusi atrankose mieste, Gabrielė visa galva pasinėrė į mados pasaulį.
„Iš pradžių buvo nelengva. Lietuvoje vykdavo daug atrankų – atvažiuoji į agentūrą, ten laukia žmonės, atvykę iš užsienio ir ieškantys jiems tinkančių modelių. Mačiau daug konkurencijos, buvau naujokė, gal todėl atrankose draugų neieškodavau. Tik išvykus į užsienį ir atsidūrus nežinomoje vietoje, praversdavo užmegzti pažintis,“ – apie pirmąją modelio darbo patirtį kalba mergina.
Gabrielei teko pažinti ir vienišumo jausmą, ir pasiklysti nepažįstamame mieste, kuriame prancūzų kalba pažymėtos gatvės nesako nieko, o kišenėje nė cento. Tačiau mergina prie tokių iššūkių priprato. Pasak Gabrielės, modelis jau vakare žino, kokia bus kita diena: „... Žmonės įsivaizduoja, jog modelio darbas lengvas, bet jis iš tiesų yra labai varginantis. Atsikeli gana anksti, laukia keturi ar penki kastingai, žinai, visą dieną turėsi lėkti iš vienos miesto vietos į kitą...“
Mergina nesutinka su požiūriu, jog modeliai negali būti ir gražios, ir protingos asmenybės. Priešingai, Gabrielė per savo karjerą yra sutikusi daug rimtų ir protingų merginų, kurios dirba modeliais.
„Kuomet matai aplink save daug gražių merginų, savaime imi stengtis pasirodyti kuo geriau. Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus, nes suteikia stiprybės, patrauklumo bendraujant, o agentūrose į savimi pasitikintį modelį žiūrima kur kas palankiau,“ – apie konkurenciją ir būdus, kaip būti pastebėtam didžiuliame mados pasaulyje, kalba Gabrielė.
Kaip ir Ligitos, šiuo metu Gabrielės ateities planuose - studijos bei įgyti išsilavinimą, nors nedrįstų tvirtai pasakyti, ar kada nors nesugrįš ir į mados pasaulį.

Ligita Užaitė


























Gabrielė Doveikaitė

























Straipsnio autorė Vidmantė DUBICKAITĖ, IV a

Abiturienčių fotografijose - eksperimentai meilės tema

Juliaus Janonio gimnazijos abiturientės Marija ŠURNAITĖ ir Agnė PETKEVIČIŪTĖ lapkritį gimnazijoje pristatė savo autorinę fotografijų parodą „Romeo is bleeding“. „Mėgstu tai, kas nauja. Visą gyvenimą keičiau veiklos sritis. Negaliu užsisėdėti, nes viskas beprotiškai greitai atsibosta“, - sako viena iš šiuolaikinio meno parodos autorių Marija Šurnaitė. Abiturientė sutiko atskleisti netradicinės parodos, kurioje fotomanipuliacijų dėka užfiksuoti vyro ir moters santykiai, užkulisius.



- Ar idėja surengti mokykloje parodą buvo ilgai brandinta?

- Idėja rengti parodą mokykloje kilo itin spontaniškai, juokaujant. Ir Agnė,
ir aš jau seniai mąstėme apie asmeninių parodų rengimą, bet jų surengti vis
nepavykdavo. Esu baigusi dailės mokyklą, o vėliau dvi mano sesės sudomino kompiuteriniu menu ir fotografija. Turiu pasakyti, kad bendras duetinis darbas turi daug privalumų,todėl šiemet surengti bendrą parodą būtent dėl to ir pavyko.

- Ar tai pirmoji jūsų paroda mokykloje, o gal yra tekę rengti kitokio pobūdžio projektus?

- Man ši paroda pirmoji, vienintelė ir nepakartojama.

- Kuo ši paroda kitokia, ypatinga?

- Manau, kiekvienam menininkui jo darbai yra ypatingi. Negalėčiau pasakyti, kuo mūsų paroda kitoniška, nes tai, kas man atrodo įprasta, kitam gali atrodyti nematyta ir labai originalu. Žinoma, pastebėtini tokie akivaizdūs dalykai, kaip molbertų panaudojimas nuotraukų ekspozicijoje, specialiai gimnazistiškos parodos tikslu surengta fotosesija. Kai kuriems galbūt ypatinga atrodo fotografijų atlikimo technika: šviesotamsa, kompozicija, modelių panaudojimas ar „photoshop“ programa padarytos manipuliacijos. Kita vertus, manau, toks vizualinis sprendimas nenustebintų nė vieno šios srities profesionalo.

- Kodėl pasirinkote pavadinimą "Romeo is bleeding" ?

- Nes iš Agnės pateikto galimų pavadinimų sąrašo šis man skambėjo gražiausiai. Sprendimui turėjo įtakos ir tai, kad šis pavadinimas - tai Tom Waits atliekamos dainos analogiškas pavadinimas. Kadangi mūsų parodos pirminę idėją įkvėpė šis ir daugelis kitų atlikėjų, didelių abejonių nekilo. Keista, bet “Romeo is Bleeding” taip prigijo prie fotografijų, jog tapo parodoje demonstruojamų nuotraukų siužeto ašimi.

- Kokia parodos idėja?

- Iki kaulų čiulpų pažįstama meilės tema. Skaudžios, tragiškos netgi absurdiškos egzistencijos begalybė.

- Kaip pasirinkote modelius, esančius fotografijose?

- Ilgų diskusijų su Agne metu. Atrankos nedarėme. Sutarėme, kad norime moterų ir vyrų. Kreipėme dėmesį į išvaizdą, figūrą, charakteringumą, fotogeniškumą, patirtį pozuojant. Nusprendėme fotografuoti tik pažįstamus abiturientus iš mūsų gimnazijos. Taip norėjome įamžinti čia buvusius ir vaikščiojusius veidus. Visgi mūsų tuoj nebematysite.

- Ar mokykloje išties sudarytos palankios sąlygos tokiam savęs realizavimui?

- Ir taip, ir ne. Taip, nes galime rengti parodas. Ne, nes rėmų kabinimo sąlygos
kritikuotinos, gimnazijoje mažai menui skirtų erdvių, trūksta vietos, nėra apšvietimo ir t.t. Mokykla lieka mokykla, todėl drąsesnis, provokuojantis menas ją aplenkia.

- Kokie buvo jūsų lūkesčiai buvo prieš parodos pristatymą ir ar jie pasiteisino?

- Viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti. Neturiu ką pridurti.

- Ar jau apsisprendei ką veiksi po mokyklos baigimo?

- Bandysiu emigruoti su kitais nelaimingais Lietuvos jaunimo paukščiais. Stosiu į psichologiją. Studijuosiu, dirbsiu, gyvensiu, mylėsiu, vairuosiu, valgysiu, gimdysiu vaikus, kaip ir visi suaugusieji...

Abiturienčių darbus rasite: http://romeoisbleeding.carbonmade.com/

Laura KRYŽEVIČIŪTĖ, II c klasė

Sigitas Parulskis: „Mes nusipelnėm išnykti“

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje svečiavosi žinomas rašytojas
Sigitas Parulskis. Kūrėjas, kurio literatūriniai darbai vertinami prieštaringai, susitikime su gimnazijos mokiniais ir mokytojais nevengė viešajai kalbai neįprastų išsireiškimų. „Nesuprantu visuomenėje vyraujančių estetizmo idėjų. Žmogus, vaikydamasis atitinkamo įvaizdžio, dažnai pamiršta tai, kas yra natūralu“, - sakė rašytojas.


„Neturi talento - ir baigta!“

Vienas produktyviausių Lietuvos rašytojų, poetas, kritikas ir žinomas publicistas,
šokiruojantis visuomenę savo knygomis, į klausimą, ar jo sukurtų veikėjų požiūris sutampa su paties autoriaus mintimis, atsakinėjo gana nenoriai: „Koks skirtumas, sutampa ar ne?“
Jo teigimu, kūrėjui privalu atsakyti už savo knygos turinį, bet asmeniškai jis savo sukurtais personažais nesiekia kalbėti apie vidines jausenas ar konkrečius gyvenimo faktus - išgyventus įvykius naudoja kaip kūrybinio darbo statybinę medžiagą. Kiekviena knyga - tam tikrų nutikimų pasekmė ir priežastis.
Paklaustas, ar poetu gimstama ar tampama, svečias garsiai nusijuokė: neturi talento – ir baigta! Tačiau bandyti verta, nes taip galima patikrinti save. Rašytojas vis dėlto juokais ar rimtai patarė jaunimui savo talentą išbandyti rašant eilėraščius: „Gal mamos pagirs, kokie šaunūs jūs poetai, bus džiaugsmo ir jums ir mamai“.

„Jei bėga, tai bėga“

S. Parulskis išliko kuklus kalbėdamas apie savo, poeto, vardą: „Veikiau tai didelis nuovargis ir našta.“ Malonumo jam suteikia ne liaupsės, o geri darbai sau ar artimui, kai jo knygos patinka
skaitytojams.
Prašomas pareikšti savo nuomonę apie vis didėjančią jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos, poetas samprotavo, kad šalies jaunimas yra nekaltas, jog gimė Lietuvoje – jei bėga, tai bėga. „Žmonės visada judėjo, keitė savo gyvenamą vietą. Neprapuls ta Lietuva, o jei prapuls,
vadinasi, tokia jau ta ir Lietuva. Mes nusipelnėm išnykti, čia nematau jokios tragedijos“, – sakė poetas.

Greta VAIČELIŪNAITĖ, Laura KRYŽEVIČIŪTĖ
Juliaus Janonio gimnazijos jaunųjų žurnalistų klubo narės